Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė Darbo partijos bylos negrąžinti Apeliaciniam teismui.
Darbo partija turėjo būti
teisiama baudžiamojoje juodosios buhalterijos byloje, tačiau
atsakomybės jai nebegalima taikyti, nes jau suėjo senatis,
penktadienį paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Reorganizuotos politinės partijos baudžiamosios atsakomybės klausimas
Lietuvos teismuose buvo sprendžiamas pirmą kartą. Išplėstinė teisėjų
kolegija konstatavo, kad „juridinio asmens reorganizavimas pats savaime
nereiškia, jog po reorganizacijos įsteigtas naujas juridinis asmuo
negali atsakyti baudžiamąja tvarka“.
LAT taip pat pareiškė, kad Viktoras Uspaskichas, Vytautas
Gapšys ir Marina Liutkevičienė pagrįstai nuteisti už apgaulingą
buhalterinės apskaitos tvarkymą.
LAT pripažino, kad V.Uspaskichas tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę
apskaitą. Teismas atmetė V.Uspaskicho argumentus, kad jis įgaliojo kitus
asmenis užsiimti Darbo partijos buhalterija ir pats į tai nesikišo. Tačiau teisėjai pažymėjo, jog pagal įstatymus įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą.
„Tai, kad vadovas nesidomi įmonės veikla, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl
įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo“, –
teigiama teismo nutartyje.
Teismas padarė išvadą, kad V.Uspaskichas organizavo apgaulingą
buhalterinę apskaitą ir kad dviguba buhalterija buvo reikalinga jam
pačiam. Teismo teigimu, tik jis galėjo kontroliuoti partijos
buhalterinėje apskaitoje į apskaitą neįtrauktų piniginių lėšų gavimą ir
panaudojimą
V.Gapšys taip pat tvirtino, kad jo pareigos Darbo partijoje nebuvo
susijusios su buhalterine apskaita. Tačiau LAT pripažino, kad
jis, būdamas partijos atsakingasis sekretorius, davė nurodymus kasininkei
iš neoficialių lėšų apmokėti išlaidas už degalus, atlygį už darbą partijoje,
honorarus atlikėjams.
Paaiškėjo, jog V.Gapšys savo, o ne partijos vardu buvo sudaręs sutartis
su telekomunikacijų bendrovėmis, o už jų paslaugas, kuriomis
naudojosi Darbo partijos skyriai, buvo mokama iš neoficialių lėšų.
LAT teigimu, dėl tokių jo veiksmų iš dalies nebuvo galima nustatyti
Darbo partijos 2004–2006 metais turto, įsipareigojimų dydžio ir
struktūros.
LAT atmetė ir M. Liutkevičienės argumentus, kad ji nevedė „juodosios
buhalterijos“, jos neorganizavo ir neprisidėjo prie jos tvarkymo.
Kolegijos nuomone, būdama partijos iždininke ir turėdama universitetinį
išsilavinimą bei patirtį finansų srityje, ji žinojo ir suprato, kad
Darbo partijoje buvo vedama dviguba buhalterija.
Bylą nagrinėjusi LAT kolegija sutiko su Apeliacinio teismo išvada, kad
V.Uspaskicho, V.Gapšio ir M.Liutkevičienės veika vengiant mokesčių
negali būti laikoma sukčiavimu.
Teismas nurodė, kad tai būtų galima laikyti neteisingų duomenų apie
pajamas, pelną ar turtą pateikimo nusikaltimu, tačiau dėl jo yra suėję
senaties terminai.
Darbo partijos bylą nagrinėjo išplėstinė septynių LAT teisėjų kolegija.
Išklausyti teismo sprendimo iš visų kaltinamųjų atvyko tik buvęs Seimo narys
V.Gapšys.
Neliko ir Darbo partijos gerbėjų būrio. Teismo salėje pasirodė tik du pensininkai.
Apeliacinis teismas vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėjui
V.Uspaskichui buvo skyręs 6,8 tūkstančio eurų baudą, buvusiam Seimo
nariui V.Gapšiui skirta 3,6 tūkstančio eurų bauda, o buvusiai
finansininkei M.Liutkevičienei – 5,7 tūkstančio eurų bauda.
V.Uspaskichas ir V.Gapšys baudas jau sumokėjo, M.Liutkevičienei teismas
leido baudą sumokėti per dvejus metus.
Visi jie buvo nuteisti dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisinti
dėl sukčiavimo.
Prokuroras įsitikinęs, kad Darbo partijos vadovai turėjo būti nuteisti
ir už sukčiavimą, o kaltinamųjų sąraše turėjo būti ir juridinis asmuo –
Darbo partija. Prasidėjus teismo procesams, ji buvo reorganizuota.
Generalinė prokuratūra LAT prašė Darbo partijos bylą grąžinti
nagrinėti Apeliaciniam teismui.
Bylos duomenimis, 2004–2006 metais į oficialią Darbo partijos
buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito
(7 mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito
(4 mln. 265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų.