Kaltinimą byloje palaikę Generalinės prokuratūros
prokuratūros prokurorai nuosprendžio neskundė, nes teismas priėmė
tokį verdiktą, kokio jie prašė – teismas tris Rusijos piliečius
nuteisė kalėti iki gyvos galvos, patenkino civilinius ieškinius.
Prokuroras Saulius Verseckas BNS patvirtino, kad po nuosprendžio
paskelbimo spalio pabaigoje su juo buvo susisiekę Rusijos ambasados
atstovai Lietuvoje ir domėjosi, kas yra nuteistųjų advokatai.
„Paaiškinau situaciją, nurodžiau, kas yra advokatai“, –
BNS sakė prokuroras S.Verseckas.
Nuosprendis buvusiems omonininkams, Andrejui Laktionovui,
Česlavui Mlynikui ir Aleksandrui Ryžovui buvo paskelbtas už akių.
Rusija šiuo klausimu su Lietuva nebendradarbiauja ir nesutinka
išduoti savo piliečių. Lietuvos įstatymai tam tikrais atvejais
leidžia nagrinėti bylas kaltinamiesiems už akių.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, proceso dalyviai
apeliacinius skundus gali pateikti per 20 dienų nuo nuosprendžio
paskelbimo arba jo nuorašo įteikimo.
Tačiau Medininkų bylos nuteistieji, kurių teismo procesas vyko
už akių, skundus pateikti gali neribotą laiką.
„Ir po 20 metų apskųsti galės, jeigu ir patys atvyktų, ar
būtų sulaikyti. Jų skundui nėra termino, galės skųsti, kol gyvi
bus“, – sakė prokuroras.
Kad advokatai galėtų apskųsti nuosprendį, reikalingas
raštiškas nuteistųjų sutikimas.
Nuosprendį paskelbusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Jolanta
Čepukėnienė BNS sakė, kad daugiau nei 300 puslapių nuosprendis
iki šiol verčiamas į rusų kalbą.
„Jis kol kas neišsiųstas. Baigus vertimą pagal teisinės
pagalbos prašymą per Teisingumo ministeriją bus siunčiamas į
Rusiją“, – sakė teisėja.
Pasak jos, įsiteisėjęs nuosprendis, kaip kiti šiame teisme
priimti nuosprendžiai su bylos medžiaga, turėtų būti saugomas
Vilniaus apygardos teisme. Teisėja neturi žinių, kad nuteistieji
teisme būtų domėjęsi jiems paskelbtu nuosprendžiu.
Pasak J.Čepukėnienės, Rusijos ambasada nėra proceso dalyvis,
todėl rašyti skundo dėl nuosprendžio negali.
Vieno iš nuteistųjų Č.Mlyniko gynėjas advokatas Stanislovas
Nalivaika BNS sakė manantis, kad jo ginamasis nuteistas nepagrįstai,
todėl norėjo paduoti apeliacinį skundą.
Teisininkas buvo susisiekęs su Rusijos ambasada, minėjo, kad
neprašys pinigų už skundo rašymą ir gynybą aukštesnės
instancijos teisme, tačiau, pasak advokato, ambasada neparodė
susidomėjimo šiuo klausimu.
Buvę omonininkai Č.Mlynikas, A.Laktionovas ir A.Ryžovas
Vilniaus apygardos teismo spalio 28 dieną paskelbtu nuosprendžiu
pripažinti kaltais dėl Medininkų pasienio kontrolės poste 1991
metais įvykdytų septynių Lietuvos pareigūnų žudynių. Šį
nusikaltimą teisėsaugos pareigūnai kvalifikuoja kaip nusikaltimą
žmoniškumui. Teismo nuosprendyje pažymima, kad pareigūnai
nužudyti, nes „vykdė tarnybines pareigas Nepriklausomybę
atstačiusiai Respublikai“.
Taip pat nurodoma, kad nuteistieji nusikaltimą įvykdė remdami
Sovietų sąjungos ir OMON organizacijos politiką dideliu mastu, jie
sistemingai užpuldinėjo civilius, juos žudė, sunkiai sutrikdė jų
sveikatą. Teismas paskelbė, kad tokia bausmė skirta atsižvelgus į
tai, kad nusikaltimas buvo suplanuotas, apgalvotas atvykimo ir
pasišalinimo planas, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra
teisinga ir adekvati įvykdyto nusikaltimo sunkumui, ją skiriant, bus
įgyvendintas vienas iš baudžiamosios teisės principų –
atsakomybės neišvengiamumo principas.
Teismas patenkino Generalinės prokuratūros ieškinį ir iš
nuteistųjų priteisė 653 tūkst. 850 eurus valstybei padarytos
žalos. Ši žala atsirado dėl pareigūnų šeimų nariams
išmokėtų pašalpų ir mokamų pensijų, pareigūnų laidojimo
išlaidų, kapaviečių tvarkymo, paminklo pastatymo, sužalotų
pareigūnų gydymo išlaidų.
Taip pat priteisti šimtatūkstantiniai ieškiniai nužudytų
asmenų artimiesiems: tėvams, našlėms ir vaikams. Kiekvienas jų
turėtų gauti po 100 tūkst. eurų.
Bylos duomenimis, Rygos OMON vadovas Č.Mlynikas davė įsakymą
užpulti Medininkų postą, o A.Laktionovas ir A.Ryžovas, remdami
sovietų politiką, šį įsakymą įvykdė.
Teismas nuosprendyje akcentavo ir politinį bei istorinį
kontekstą. Jis paskelbė, jog nustatyta, kad Sovietų sąjunga
Lietuvą ir Latviją siekė grąžinti į Sovietų sąjungos sudėtį,
norėjo tęsti šių valstybių okupaciją ir aneksiją, skelbė
ekonominę blokadą, į Lietuvą ir Latviją neteisėtai buvo įvesti
sovietų daliniai.
Ši byla teismui nagrinėti perduota 2013 metų gruodį. Tai
antroji teismą pasiekusi byla dėl šio nusikaltimo. 2011 metų
pavasarį Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį, buvusį
omonininką Konstantiną Michailovą įkalino iki gyvos galvos.
Lietuvos apeliaciniam teismui šią vasarą atmetus nuteistojo
skundą, nuosprendis įsiteisėjo.
1991-ųjų liepos 31 dieną Medininkuose buvo nužudyti Mindaugas
Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas,
Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius.
Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.
Nusikaltimo metu iššauta ne mažiau 16 šūvių, naudoti savadarbiai
ginklų slopintuvai.
Č.Mlynikas ir A.Laktionovas anksčiau yra yra teigę, kad
įvykių metu buvo atvykę į Vilnių, buvo OMON bazėje, Medininkų
žudynių metu niekur iš jos nebuvo išvykę. A.Ryžovas iš viso
neigė, kad buvo tądien atvykęs į OMON bazę.
Nuteistiesiems galioja išduotas Europos arešto orderis, taip pat
galioja anksčiau už akių skirtas suėmimas.Jeigu jie išvyktų į
užsienį, gali būti sulaikyti ir perduoti Lietuvai.