V.Račkauskas trečiadienį buvo apklaustas apeliacinėje byloje, kurioje Drąsiaus Kedžio bendrininkas Raimundas Ivanauskas nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, o jo buvusi sugyventinė Eglė Barauskaitė išteisinta.
Apklausti V.Račkauską teisme pageidavo R.Ivanausko gynėjai Arnoldas Blaževičius ir Vytautas Antanaitis, tačiau patys jį išsikvietę, sugebėjo užduoti vos kelis klausimus.
„Ar iki 2009 metų spalio 5 dienos jūs disponavote kokia nors informacija apie planuojamus nužudymus? Ar žinojote, kad R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė planuoja dalyvauti nužudymuose? Ar Mindaugas Žalimas suteikė informacijos apie žmogžudystes“, – V.Račkausko paklausė A.Blaževičius ir sulaukė trijų neigiamų atsakymų.
Žodžiu „ne“ V.Račkauskas bandė atsakinėti ir į kitų proceso dalyvių klausimus. Jis aiškino, kad 2009 metų rugsėjo 16 dieną su į Policijos departamentą atėjusiu M.Žalimu bendravo jo kolega Algirdas Stončaitis ir tuomet Kriminalio policijos biuro viršininko pavaduotoju dirbęs Tomas Ulpis, tačiau esą jam M.Žalimo pavardės nepasakė, o jo praneštą informaciją apibūdino kaip pilnaties paveikto žmogaus.
Apie tai, ką M.Žalimas kalbėjo su T.Ulpiu V.Račkauskas aiškina taip pat nežinojęs. Esą jie jam nieko nepasakojo, o kai jis pats paklausė, ar nereikia pagalbos, išgirdo neigiamą atsakymą. „Tuo mano misija ir baigėsi, daugiau aš nesikišau“, – tvirtino V.Račkauskas.
M.Žalimo pavardę V.Račkauskas sako išgirdęs tik po dviejų metų, kai apie svarbų liudytoją jo paklausė žurnalistas Virginijus Gaivenis.
„Sužinojau jo pavardę iš žiniasklaidos, po to, kai mane apkaltino nebūtinais dalykais, po to kai apie mane buvo paskleistas šmeižtas“, – kalbėjo liudytojas.
Toks V.Račkausko pasakojimas ir abejingumas sudomino teismą. R.Ivanausko ir valstybinį kaltinimą byloje palaikančio prokuroro Redo Savicko apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegijai pasirodė keista, kad 24 metų darbo stažą tuo metu turėjęs pareigūnas, taip atsainiai reaguoja į žmogų, kuris ateina į Policijos departamentą ir pranešą svarbią informaciją.
„Yra kompetencijos lygmenys. Jei pradėsiu gilintis į kiekvieno per pilnatį atėjusio informaciją, nebus kada tirti rimtų nusikaltimų“, – teismui atšovė V.Račkauskas.
Buvęs policijos pareigūnas, per Garliavos skandalą savo noru išėjęs į pensiją, trečiadienį teisme prisipažino tik dėl vieno dalyko – jis vadovavo D.Kedžio paieškai, aptarinėdavo su T.Ulpiu paieškos veiksmus, tačiau neigė ką nors žinojęs apie namelio, kuriame kaip teigė M.Žalimas ketino slėptis D.Kedys, šturmą.
„Nežinau, neprisimenu“, – pradėjo išsisukinėti V.Račkauskas. Vėliau jo atmintis šiek tiek sugrįžo. Jis sakė, kad spalio 5 dieną buvo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo vietose, iš ten skambino T.Ulpiui ir pažadėjo jam „Aro“ pagalbą, bet M.Žalimo nurodyto namelio šturmo taip ir neprisiminė.
„Jei T.Ulpis po susitikimo su M.Žalimu man būtų suteikęs daugiau informacijos, būčiau reagavęs kitaip“, – kalbėjo V.Račkauskas.
Trečiadienį teisme buvo planuota išklausyti ir T.Ulpį, bet dėl nežinomų priežasčių jis teisme nepasirodė, todėl nuspręsta jį kviesti į kitą teismo posėdį.
R.Ivanausko advokatai pageidavo, kad liudyti būtų iškviesti ir kiti teisti, bet išteisinti Kriminalinės policijos biuro pareigūnai Emilijus Damukaitis, Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis, bet teismas nusprendė, kad nieko naudingo R.Ivanausko ir E.Barauskaitės bylai jie negali pasakyti, todėl prašymą atmetė.
Nebuvo patenkinti ir kiti A.Blaževičiaus ir V.Antanėlio prašymai – iškviesti specialistą iš laisvės atėmimo vietos ligoninės, kuris esą įvertintų, ar aklas R.Ivanauskas gali atlikti bausmę bei apklausti M.Žalimą poligrafu tyrusį Vitą Saldžiūną.
Taip pat atmestas prašymas dar kartą atlikti ekspertizę R.Ivanauskui. Teismo teigimu, byloje yra pakankamai duomenų apie jo sveikatą, be to ekspertizė jam buvo atlikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Trečiadienį į Lietuvos apeliacinį teismą atvyko tiek nuteistasis R.Ivanauskas, tiek pirmosios instancijos teismo išteisinta E.Barauskaitė.
R.Ivanauskas savo apeliaciniame skunde teigia esąs nekaltas ir nepadėjo D.Kedžiui organizuoti žmogžudysčių, o prokuroras R.Savickas mano, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai išteisino E.Barauskaitę ir siekia, kad ji būtų uždaryta už grotų aštuoneriems metams.
Nuosprendis R.Ivanauskui ir E.Barauskaitei buvo paskelbtas pernai birželio 9 dieną. Be laisvės atėmimo bausmės, nukentėjusiems iš R.Ivanausko taip pat priteistos nemažos sumos nukentėjusiems.
Šešioms J.Furmanavičiaus seserims, Andriaus Ūso žmonai, mamai ir tėvui jis turėtų sumokėti po 10 000 eurų, Violetos Naruševičienės tėvams po 20 000 eurų, o Laimutei Stankūnaitei 28 962 eurų bei apmokėti J.Furmanavičiaus laidojimo išlaidas.
E.Barauskaitės ir R.Ivanausko vaidmeniu D.Kedžio žmogžudystės istorijoje prokuratūra susidomėjo iškart po 2009 metų spalio 5 dienos žmogžudysčių Kaune, bet pagrindas juos sulaikyti atsirado tik prabilus bendram poros ir D.Kedžio draugui M.Žalimui.
Jis tyrėjams teigė, kad R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė aktyviai padėjo D.Kedžiui planuoti žmogžudystes ir kartu su garliaviškiu buvo atvykę pas jį į Vilnių įkalbinėti, kad jis taptų žudynių bendrininku.
Pasak M.Žalimo nelauktų svečių jis sulaukė 2009 metų rugsėjo 6 dieną. E.Barauskaitė su M.Žalimo drauge liko namuose, o vyrai, kaip patys sakė, važiuoja ieškoti R.Ivanauskui batų.
„R.Ivanauskas man iškart pasakė. Aš už tave garantavau, tu padėsi D.Kedžiui“, – pirmąsias kalbas apie planuojamus nusikaltimus teisme prisiminė M.Žalimas.
Pasak jo, buvo sumąstyta, kad jis padės D.Kedžiui šaudyti žmones, tačiau po to R.Ivanauskas pareiškė, kad planus reikia keisti – po žudynių teisėsaugininkai puls ieškoti žudikų, todėl abu vyrai nespės suvažinėti iki Marijampolės, ten palikti automobilio ir saugiai sugrįžti į Vilnių.
„Susitvarkysi vienas?“, – tada D.Kedžio paklausė R.Ivanauskas. Šiam atsakius teigiamai, nutarta, kad M.Žalimas lauks Vilniuje ir tik paskambinus D.Kedžiui nuvažiuos jo paimti į Marijampolę.
Tą dieną, M.Žalimo teigimu, jie aptarė visas žmogžudysčių ir pasislėpimo smulkmenas. Buvo nuspręsta, kad jis D.Kedį paslėps sodo namelyje Vilniuje ir rūpinsis juo ten, kol jis slapstysis.
Liudytojo teigimu, E.Barauskaitė taip pat žinojo apie D.Kedžio planus žudyti žmones ir dalino vyrams patarimus.
„Ji sakė, kad D.Kedys turi eiti žudyti užsidėjęs peruką. Sakė, kad vieną peruką turi pati, todėl jam paskolins“, – kalbėjo liudytojas.
Netrukus po E.Barauskaitės, R.Ivanausko ir D.Kedžio kelionės pas M.Žalimą, jis sulaukė R.Ivanausko skambučio. Šis jam skambino iš ligoninės, kur jam buvo atlikta akių operacija.
Kaip ir buvo liepta, M.Žalimas nuvyko pas E.Barauskaitę ir paėmė krepšius su D.Kedžio daiktais bei kreipėsi į Policijos departamentą.
Vis dėlto teismas neseniai paskelbė, kad M.Žalimo suteikta informacija nebuvo konkreti, todėl pareigūnams trūko informacijos, kad žmogžudystės būtų sustabdytos.
M.Žalimas taip pat pasakojo, kad D.Kedžiui buvo labai svarbus jos sesers, nuo teisėsaugos pasislėpusios Neringos Venckienės pritarimas.
Ji ne tik skatino žudyti pedofilais jų vadintus žmones, bet ir suteikė savo broliui tam tikros informacijos – žinodama, kada J.Furmanavičius turi pirmą posėdį, patarė, kada jo reikėtų laukti prie namų.
Kad reikia nužudyti ne tik pedofilija apkaltinta teisėją, bet ir tuometinį Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį, esą taip pat nurodė N.Venckienė.
D.Kedys bendrininku turėjusiam tapti M.Žalimui aiškino, kad sesuo jam sakė, kad A.Milinis gina J.Furmanavičių ir kitus pedofilus, kurių teisme esą yra ne vienas.
„D.Kedys kalbėjo, kad Neringa kreipėsi pas jį, kažkokias kratas norėjo daryti, bet jis tam nepritarė, būtent J.Furmanavičiaus atžvilgiu. D.Kedys dar sakė, kad žino, jog pirmininkas važinėja „Audi A8“ automobiliu, gyvena netoli oro uosto Karmėlavoje“, – liudijo M.Žalimas.
R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė savo kaltę neigė. R.Ivanauskas pasakojo, kad neprisimena kelionės pas M.Žalimą nes visą laiką gėrė, o E.Barauskaitė tvirtino nežinojusi, kas yra D.Kedžio jos namuose paliktuose krepšiuose, esą galvojo, kad garliaviškis M.Žalimui norėjo perduoti išaugtus savo dukters drabužius, nors M.Žalimas su drauge augino neseniai gimusį sūnų.
