Ji įsitikinusi – Lietuvoje reikia tokio vaikų teisių apsaugos modelio, koks veikia Norvegijoje, kad kilus bent menkiausiam įtarimui dėl smurto, vaikas būtų paimamas iš šeimos, o grąžinamas tik detaliai išsiaiškinus visas aplinkybes.
Advokatę skyrė valstybė
„Tai psichologiškai labai sunki gynyba“, – naujienų portalui rinkosaikste.lt pripažino ketverių metukų vaiko nužudymu įtariamo 27-erių Gedimino Kontenio advokatė A.Fominienė. Septyniolika metų advokatės praktika besiverčiančią teisininkę ginti G.Kontenį skyrė valstybė.
Pati advokatė ironizuoja, jog likimas jai nepagaili rezonansinių bylų „herojų“. Kiek anksčiau jai teko atstovauti nepilnamečiui, namuose peiliu subadžiusiam Kauno turtuolį Aurimą Rapalį, teisme ginti ne vieną žudiką bei žagintoją.
A.Fominienės, kaip kitų Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros teisininkų klientais tampa tie, kurie patys, savo lėšomis pasisamdyti advokato neišgali. Vienas jų – kėdainietis G.Kontenis.
Tyrimą nutraukti rekomendavo bendraklasis
„Mano klientas laikosi tokios pačios pozicijos, kaip ir anksčiau. Jis tikina, jog berniuką sumušė kartu su jo mama. Na, o šio poelgio motyvai – kad vaikas netinkamai tarė kai kuriuos skaičius. G. Kontenis prisipažino berniuką mušęs ir ranka, ir diržu, sako kitų daiktų nenaudojęs“, – pasakojo ginti įtariamo žudiko valstybės paskirta advokatė.
Pasak teisininkės, nors savo kaltės dėl mirtimi pasibaigusio vaiko sumušimo G. Kontenis neneigia, tačiau kategoriškai neigia ranką prieš vaiką kėlęs ir anksčiau. Kaip žinia, mažametis apie patirtą smurtą buvo prasitaręs darželio auklėtojai, šios iniciatyva informuotos Vaiko teisių apsaugos skyrius bei policija.
„Rinkos aikštės“ duomenimis, G. Kontenį tąkart apklausęs pareigūnas savo raporte nurodė rekomenduojantis pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti. Esą nesurinkta pakankamai jo kaltės įrodymų, nes smurto faktą neigė tiek pats įtariamasis G. Kontenis, tiek ir jo sugyventinė, vaiko motina Monika Abromaitienė.
Tik vėliau paaiškėjo, jog šis pareigūnas kartu su G. Konteniu mokėsi mokykloje, tiesa, kartu lankė tik pradines klases.
Išnagrinėjusi pareigūno pateiktą medžiagą Kėdainių rajono apylinkės prokurorė Inga Balkūnė ikiteisminį tyrimą nutraukė. Jeigu sprendimas būtų priešingas ir kaltė įrodyta – G. Kontenis keliautų į kalėjimą.
Už automobilių suniokojimą ir buvusios draugės sumušimą jis buvo nuteistas laisvės atėmimu atidedant bausmės vykdymą. Gali būti, jog savo laiku sutramdžius smurtautoją, šiandien keturmetis berniukas būtų tarp gyvųjų.
Siekiant nustatyti, ar policijos pareigūnai ir prokurorė tinkamai vykdė savo pareigas, pradėtas vidaus tyrimas.
Sužinojus kas gresia – ištiko šokas
Pagal pareikštus kaltinimus ypač sunkiu nusikaltimu – itin žiauriu dėl mažametystės bejėgiškos būklės vaiko nužudymu G. Konteniui gresia net aukščiausia bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos. Naujienų portalo rinkosaikste.lt kalbinti teisininkai pripažino abejojantys, ar tokia bausmė įrodžius jo kaltę bus skirta, prognozavo, kad jis gali būti įkalintas nuo 16 iki 20 metų terminui.
Apie gresiančią bausmę kalėjimo duonos jau ragavusiam G. Konteniui advokatė A.Fominienė sakė jau pranešusi. Anot teisininkės, išgirdęs, kas jam gresia, klientas jautėsi itin prastai. Įtariamąjį ištiko šokas.
Vertinant teisine prasme, tokioje situacijoje gali nutikti taip, kad vengiant atsakomybės ar siekiant sumenkinti savo vaidmenį keturmečio mirtimi pasibaigusioje egzekucijoje tiek G. Kontenis, tiek ir Monika Abromaitienė bandys kaltę versti vienas kitam.
O nustatyti, kuris iš jų sako tiesą, o kuris ne bus gana sudėtinga. „Situacija tokia, jog bute, kai buvo mušamas vaikas, buvo tik jie dviese. Daugiau jokių liudininkų nėra. Aišku, tokioje byloje bus atliekama daugybė ekspertizių, kad viskas būtų kuo tiksliau nustatyta“, – sakė A.Fominienė.
Advokatė prasitarė – ginti įtariamą vaiko žudiką, kuris neneigia savo kaltės, sunku ne tik psichologiškai. Advokatas gali tik patarti klientui, kaip elgtis, kad gresianti bausmė būtų šiek tiek švelnesnė. Tačiau jei įtariamasis nusprendžia neklausyti profesionalaus teisininko patarimų, kategoriškai neigia akivaizdžią kaltę, ar užsispyręs neduoda parodymų, padėti jam negalės joks advokatas.
Panašu, kad tokia situacija klostosi ir šioje byloje, tad teisėsaugininkams teks įdėti nemažai pastangų, kol bus nustatyta objektyvi tiesa.
„G. Kontenis „vartytis“ ėmė nuo pat pradžių. Nuo tada, kai paskambino bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė medikus“, – įsitikinęs įtariamo žudiko sugyventinę Moniką Abromaitienę ginantis Kėdainių advokatas Sigitas Štaraitis.
Žodis „vartytis“ neformaliai baudžiamojoje teisėje naudojamas gana dažnai. Nusikaltėlių žargonu tai reiškia įtariamojo bandymą kaltę suversti mirusiam asmeniui ar bendrininkui.
Merdinčiam sūnui davė vaistų
Kuo paaiškinti faktą, jog skaičių tarti nemokėjęs keturmetis buvo taip stipriai sumuštas, jog galiausiai numirė? G. Kontenį ginanti advokatė A. Fominienė atsakymo į šį klausimą neturi.
„Manau, kad G. Kontenis – emocijų visai nevaldantis žmogus. Labai greitai supyksta, po to prasiveržia smurtas“, – svarstė ne vienam žmogžudžiui atstovavusi teisininkė.
„Man kaip žmogui labai pikta, kodėl šiam vaikui nebuvo laiku kviečiama greitoji pagalba. Juk namie buvo ir mama, ji matė, kokia berniuko būklė, o paskambinti ir iškviesti medikus jai niekas nedraudė. Patikėkite, labai skaudu klausytis medikų išvadų – jei vaikas būtų į ligoninę atvežtas anksčiau, jo gyvybė tikriausiai būtų išgelbėta“, – emocingai kalbėjo A.Fominienė.
Paaiškėjo ir kitos sveiku protu nesuvokiamos keturmečio žūties aplinkybės. Vaiką dėl neištartų skaičių namuose imta kankinti apie 10 val. 30 min., o egzekucija tęsėsi pusę dienos.
Pasirodo, matydama sumuštą ir nuo skausmo bei patirto šoko klykiantį vaiką motina sūnų bandė gydyti. Panaršiusi internete ji nuskubėjo į vaistinę, nusipirko kažkokių vaistų ir jų davė ties gyvybės riba balansavusiam berniukui. Esą po medikamentų dozės vaikas kiek aprimo, tad greitosios pagalbos kviesti niekas neskubėjo. O skambinta medikams tik tada, kai buvo pastebėta, jog mažylis nebekvėpuoja.
„Tai kas įvyko – nesuvokiamas žiaurumas ir visiškas abejingumas“, – konstatavo G.Kontenio advokatė.
Gyvybes išgelbėtų tik drastiškos permainos
Ne vienoje kraupioje byloje žiauriems nusikaltėliams atstovavusi advokatė pripažino – dėl visą šalį sukrėtusios Kėdainių tragedijos kalta vaiko teisių apsaugos politika. Ir tik norint, kad tokių nusikaltimų nepasikartotų, būtina iš esmės keisti požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje.
„Esant tokiam smurtui, tokiai smurtinei aplinkai, Lietuvai reikia norvegiškų vaiko teisių apsaugos įstatymų. Kad kilus bent menkiausiam įtarimui, jog šeimoje smurtaujama, vaikas būtų iš karto paimamas iš tokios aplinkos. Ir grąžinamas tik tada, kai galutinai išsiaiškinamos visos aplinkybės“, – sakė advokatė A.Fominienė.
Pasak teisininkės, vaikus reikėtų paimti net ir tais atvejais, kai vienas prieš kitą šeimoje smurtauja tėvai. O grąžinti vaikus derėtų po to, kai tėvai išklausys kursus, gaus visą reikiamą pagalbą, o jų psichinę būklę bei socialinius įgūdžius įvertins ekspertai.
Tačiau ar politikams užteks valios imtis drastiškų reformų?
Įtariamam keturmečio žudikui G. Konteniui atstovaujanti teisininkė tuo abejoja. „Labai skaudu kalbėti, bet nelabai tikiu, kad po šios nelaimės Lietuvoje kas nors pasikeis. Ko gero, viskas tik ir liks kalbomis, kurias ilgainiui visi pamirš“, – pesimizmo neslėpė advokatė A.Fominienė.
Daugiau skaitykite portale rinkosaikste.lt
