Lrytas.lt duomenimis, gaisras kilo apie 13 val. Trakų rajone, Lentvario seniūnijoje, prie Didžiulio ežero. Liepsnos nusidriekė iki pat greitkelio Vilnius-Kaunas.
Kadangi žolė buvo itin sausa, ugnies liepsnų liežuviai siekė net apie 5 metrus. Situaciją apsunkino tiršti dūmai. Įvykus nelaimei vairavimo sąlygos buvo itin pavojingos, kelias matėsi miglotai.
Į gaisro vietą atvyko ugniagesiai-gelbėtojai, kuriems didelį plotą pavyko užgesinti maždaug po poros valandų.
Viena iš versijų, kad gaisro priežastis galėjo būti pravažiuojančių vairuotojų numesta nuorūka, kadangi šalia greitkelio žmonių nematyti, o ir prie ežero žvejų nebuvo.
Kovo 17 dieną Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pateikė duomenis, jog šalyje šiemet atvirosiose teritorijose jau kilo 188 gaisrai.
Dažnai patys žmonės sukelia gaisrus
Sudžiūvusi žolė, ražienos, šiaudai neretai skendėjo liepsnose dėl neatsargaus žmogaus elgesio.
Daugiausia tokie gaisrai įsiplieskia Vilniaus apskrityje, kur daug apleistos, nedirbamos žemės. Nesuartuose dirvonuose pernykštė žolė dažnai deginama ir Kauno, Klaipėdos bei Šiaulių apskrityse.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per penkerius metus šalyje atvirosiose teritorijose kilo 22 974 gaisrai. Juose žuvo 1 gyventojas, 9 traumuoti. Ugnis sunaikino 8 statinius, 62 – apsaugoti nuo ugnies.
Ugniagesiai ir aplinkosaugininkai rengia reidus, kurių metu gyventojams nuolat primena, kad jie, degindami žolę, baudžia patys save, nes tokių gaisrų metu apdegama, o kartais net žūstama, be to, teršiamas oras, niokojama gamta. Tačiau gyventojai niekaip negali atsisakyti šio blogo įpročio.
Deja, padegėjai nesusimąsto, kad jie vėjais paleidžia mokesčių mokėtojų pinigus, nes, gesinant pernykštę žolę, naudojamas kuras, eksploatuojama brangi gaisrinė technika.
Be to, gesindami tokius gaisrus, ugniagesiai gali ir nespėti nuvykti į kitą, pavyzdžiui, gyvenamojo namo gaisrą, kur galbūt žūsta žmonės.
Neretai žolės gaisrus sukelia vaikai ir paaugliai, todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo tėvų ir pedagogų įspėti juos apie tokių gaisrų daromą žalą ir keliamą pavojų.
Ugniagesiai įspėja gyventojus, kad nedegintų pernykštės žolės, o pastebėję tokius gaisrus, nepraeitų pro šalį, bet pasistengtų juos užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus.
Tokius gaisrus galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis ar užtrypiant ją kojomis, užpilant vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų toliau ir nepadarytų didelių nuostolių.
O jeigu matote, kad jos nepavyks greitai užgesinti, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.
Numatytos nemažos baudos
Administracinių nusižengimų kodekse dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
