Dar ikiteisminio tyrimo metu K.Pociūnas savo parodymus sudėjo į 10 minučių trukmės animacinį filmą, kuriame tiksliai išdėstė, kas kur stovėjo ir kas ką darė. Kompiuteriu sukurtas filmas buvo peržiūrėtas teismo salėje.
K.Pociūnas prisiminė, kad 2014 metų Kūčių išvakarėse su draugais leido laiką Šiuolaikinio meno centre esančiame bare. Vėlų vakarą jis sulaukė bičiulio Audrius Šalnos, kuris vakarojo Vingrių gatvėje esančiame bare, vadinamame „Psichbariu“, skambučio.
Įpykęs A.Šalna kalbėjo, kad kažkokie rusai dėsto savo politines pažiūras – palaiko Vladimirą Putiną ir reikia juos pamokyti. „Jis buvo toks įpykęs, kad nesustojo kalbėti visą kelią, kol mes ėjome nuo Vokiečių iki Vingrių gatvės“, – prisiminė K.Pociūnas.
A.Šalnos žodžius, kad reikia „kažką pamokyti“, K.Pociūnas iš karto suprato, jog reikės kažką sumušti.
„Mes neturėjome jokio plano, nežinojome nei kiek žmonių ten bus, nei kokia ten situacija, tik buvo tokia tikimybė“, – teisme aiškino K.Pociūnas.
Atėję prie baro Vingrių gatvėje jaunuoliai pasisveikino su A.Šalna ir Skirmantu Jankausku. K.Pociūnas prisiminė, jog S.Jankauskas buvo su odinėmis pirštinėmis be pirštų, kerziniais batais.
Nors K.Pociūnas tikino, jog anksčiau niekada baruose nėra bandęs jėga aiškintis santykių, muštynes prie „Psichbario“ pradėjo jis. Išgirdęs A.Šalnos žodžius: „Tai kas čia V.Putino mylėtojas?“, K.Pociūnas priėjo prie Martynas Prokapo, kuris rankose turėjo skėtį. K.Pociūnas nustūmė skėtį ir porą kartų trenkė M.Prokapui. Kur dingo skėtis, K.Pociūnas teigė nematęs: „Greičiausiai nukrito ant žemės.“
„Kai aš jam smogiau į veidą, jis iš karto užsidengė veidą. Jei būtų ką nors turėjęs rankose, būtų susižalojęs“, – aiškino teisiamasis. Po to jis dar smogė M.Prokapui į pilvą ir išgirdo kažkieno žodžius: nemušk, čia savas.
Pasitraukęs nuo M.Prokapo K.Pociūnas pamatė, kad prie T.Dobrovolskio priėjo A.Šalna ir S.Jankauskas. K.Pociūnas teigė stovėjęs A.Šalnai iš nugaros. Šalia stovėjo nedidelio ūgio vaikinas su akiniais.
„Saugodamas A.Šalnos užnugarį trenkiau tam vaikinui į veidą, jis nugriuvo“, – pasakojo K.Pociūnas.
K.Pociūnas teigė išgirdęs smūgį ir matęs, kaip nugriuvo T.Dobrovolskis, tačiau nežinojo, kas smogė kompozitoriui.
Jaunuolis prisipažino, kad tuomet jį užvaldė nepaaiškinamas pyktis. Jis Naugarduko gatve nusivijo nukentėjusiuoju pripažintą Andrejų Karačiūną, trenkė kelis smūgius jam į kojas.
A.Karačiūnas bandė laikytis už stulpo, bet jį užpuolė pribėgę K.Pociūno draugai. Jų link nuo baro bėgo ir A.Šalna rėkdamas: „Palikit ir man.“
Tris nepažįstamus žmones sumušęs K.Pociūnas negalėjo paaiškinti savo poelgio. „Nežinau, kodėl taip dariau, gal norėjau pasirodyti prieš A.Šalną“, – susijaudinęs kalbėjo jaunuolis.
Kūčių rytą jis susitiko ir išėjo pasivaikščioti su tose pačiose muštynėse dalyvavusiu Edgaru Petruškevičiumi. „Nuotaika buvo šventinė, bet abu kažkaip nemaloniai pasijutome dėl to, kas įvyko“, – pasakojo K.Pociūnas.
Jis paskambino A.Šalnai ir paprašė M.Prokapo telefono numerio – norėjo jo atsiprašyti, bet A.Šalna atsakęs, kad to daryti nebūtina, nes jo draugas nepyks.
K.Pociūnas dar patarė A.Šalnai nuvažiuoti į ligoninę, nes per muštynes jam galėjo lūžti pirštas.
Kalėdų rytą K.Pociūną pažadino E.Petruškevičiaus skambutis. Jis pranešė, kad Panevėžyje policija iš namų su antrankiais išsivežė A.Šalną.
Bičiuliai pasvarstė, kad į muštynes ne kartą įsivėlęs A.Šalna galėjo būti sulaikytas dėl ankstesnių įvykių, ir nusiramino.
Su tėvais vakarojantį K.Pociūną policija suėmė Kalėdų vakarą.
