Kaip BNS informavo Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK), pranešimas apie žaliais dažais ištepliotą Rasų kapinėse esantį paminklą ir gretimą tvorą gautas šeštadienį.
Į vietą nuvykę pareigūnai pamatė, jog išorinėje ir vidinėje tvoros pusėje žaliais dažais išpiešti užrašai „Kai tau skauda, jautiesi gyvas“, „Svarbiausia yra suvokimas, kad esame...“. Pati memorialinė lenta buvo ištepta dažais, be konkretaus užrašo.
Vilniaus VPK komunikacijos specialistas Paulius Radvilavičius BNS informavo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kapo išniekinimo. Už šį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus, laisvės apribojimą, laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Į įvykį sureaguota aukščiausiu šalies lygiu - užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius BNS teigė, jog kapas buvo sutvarkytas, o šį incidentą jis aptarė su Lenkijos kolega Witoldu Waszczykowskiu (Vitoldu Vaščykovskiu).
Pasak L.Linkevičiaus, Lenkijos užsienio reikalų ministras padėkojo jam už greitą Lietuvos institucijų reakciją.
„Mano nuomone, tai yra vandalizmo, chuliganizmo aktas ir tikiuosi, kad tai niekaip nesusiję su politika ar antilenkiškomis nuotaikomis. Tačiau kadangi šita vieta yra jautri, (…) šitas incidentas bet kokiu atveju yra nemalonus“, - BNS telefonu iš Helsinkio sakė L.Linkevičius.
Premjeras Saulius Skvernelis taip pat pasmerkė šį veiksmą.
„Matyt, vandalų yra visur - ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, ir kitose valstybėse. Svarbu, kad būtų tinkama mūsų teisėsaugos institucijų reakcija. Kiek žinau, ji buvo tinkama“, - žurnalistams Vyriausybėje teigė premjeras.
Policija informavo, kad įvykio vieta nėra filmuojama kameromis, kol kas neatsirado išpuolio liudininkų.
Tai - ne pirmas incidentas Lenkijos maršalo įamžinimo vietoje. 2012-aisiais greta paminklo buvo pastebėtas plakatas su užrašais, nukreiptais prieš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderį Valdemarą Tomaševskį, lenkų tautą. Tuomet policija nustatė, jog tai padarė penki jauni radikalai.
2013-aisiais keli Lenkijos piliečiai Lietuvos trispalve valė sniegą nuo Juzefo Pilsudskio paminklo. Lenkijos užsienio reikalų ministerija (URM) tuomet pasmerkė incidentą.
Lenkijoje J. Pilsudskis aukštinamas dėl indėlio atkuriant nepriklausomą Lenkiją po Pirmojo pasaulinio karo, bet Lietuvoje J. Pilsudskis dažnai vertinamas neigiamai dėl Vilniaus krašto užgrobimo jėga. Jo kūnas palaidotas Krokuvoje, o širdis - Vilniuje. Šių metų gegužės 12-ąją bus minimos 82-osios J. Pilsudskio mirties metinės.
