Senelis kalba nerišliai
Kauno teisėsaugos pareigūnai vis dar negali apklausti vienintelio kraupios šeimos tragedijos liudininko 80-mečio Gedimino Anupraičio, kuris ne tik pats nukentėjo nuo savo 26 metų anūko E.Anupraičio, bet ir greičiausiai matė, kaip pastarasis paleido į keturis šeimos narius mirtinus šūvius.
Praėjusią savaitę senolis iš Kauno klinikų buvo perkeltas į Vilkijos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę.
G.Anupraitis, kuriam buvo peršautos abi kojos, iki šiol nepajėgia vaikščioti ir nesuvokia, koks baisus nusikaltimas įvyko jo namuose, pakaunės Gaižėnų kaime esančioje sodyboje.
Senukas mano, kad jo vaikai dar gyvi, o jis yra ne gydymo įstaigoje, o savo būste.
Įtariama, kad didžiulį šoką patyręs pensininkas po žudynių vis dar negali atsigauti.
Gali būti, kad G.Anupraičio nepavyks apklausti iki pat ikiteisminio tyrimo pabaigos.
Tačiau ir be jo parodymų pareigūnai yra surinkę daug svarių įkalčių prieš buvusį Liverpulio (Anglija) universiteto studentą E.Anupraitį, kuriam paskirta išsami psichiatrijos ekspertizė.
Slaugos ligoninėje senolis mažai kalba, nerišliai atsako į klausimus tik keletą sykių juos pakartojus.
Šiurpus nusikaltimas - Gaižėnų kaime
Šiurpus nusikaltimas greičiausiai buvo įvykdytas kovo 25-osios vakarą Gaižėnų kaime (Kauno r.) esančiame name, kuriame E.Anupraitis gyveno su nužudytaisiais.
Šūviais į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas buvo nužudyti keturi žmonės – E.Anupraičio 74 metų močiutė Genė Anupraitienė, jo 49 metų tėvas Gintaras Anupraitis, 48 metų motina Anžela Anupraitienė ir tėvo brolis 37 metų Nerijus Anupraitis. E.Anupraičio senelis dvi paras be vandens, maisto ir peršautomis kojomis išgulėjo ant grindų verandoje šalia nušauto savo sūnaus N.Anupraičio, kuris buvo rastas negyvas lovoje.
Įtariama, jog šūvius E.Anupraitis paleido iš legalaus savo pistoleto „IZH Baikal“.
Nužudytus artimuosius kovo 27-osios pavakare rado Kaune gyvenanti E.Anupraičio sesuo S.Anupraitytė, nesėkmingai mėginusi susisiekti su jais telefonu nuo kovo 25-osios. Mergina su savo draugu atvyko į Gaižėnus ir išvydo kraują stingdantį vaizdą.
E.Anupraitis buvo sulaikytas su ginklu kovo 28 dieną prie Marijampolės autobusų stoties.
Vaikiną netrukus tirs psichiarai
E.Anupraitis ir jo advokatas iki gegužės 15 dienos gali pasiūlyti savo klausimus psichiatrams.
Pareigūnai savo klausimyną jau yra surašę.
Kitą savaitę planuojama kreiptis į teismą dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo, kuri truks maždaug mėnesį.
Po ekspertizės išaiškės, ar E.Anupraitis gali būti teisiamas.
E.Anupraitis savo kaltės nepripažįsta, nors visi įkalčiai byloja prieš jį – pabėgimas, ginklas, šovinių tūtelės, daugelis kitų įrodymų.
Pareigūnai laukia DNR, balistinių ir kitų ekspertizių rezultatų.
Pasak prokurorės Auksės Lipkevičienės, papildyti ar pakeisti pirminių savo parodymų jis nepageidavo.
E.Anupraitis tikriausiai iš viso nebus pristatomas tikrinti parodymų į žmogžudysčių vietą.
Šiuo metu jis yra Kauno tardymo izoliatoriuje.
Pareigūnai laukia atsakymų, ar E.Anupraitis studijų metu nesigydė Didžiosios Britanijos psichiatrijos įstaigose.
Nėra duomenų, kad dėl savo psichikos būklės jis būtų gydęsis Lietuvoje.
Sienos saugo šeimos paslaptis
Didžiausia mįslė E.Anupraičio artimiesiems, pareigūnams, vietos bendruomenei – kas pastūmėjo jį įvykdyti kraują stingdantį nusikaltimą.
„Motyvas kol kas lieka neaiškus“, – sakė prokurorė A.Lipkevičienė.
Konflikto paslaptį kol kas patikinimai saugo namo, kuriame nuaidėjo šūviai, sienos.
„Nesuprantu, kodėl taip atsitiko. Aš ir kiti šeimos nariai su Egidijumi gerai sutarėme, tarp mūsų nebuvo kilę jokių pykčių“, – E.Anupraičio sesuo S.Anupraitytė ištarė Gaižėnų bendruomenės pirmininkei Nijolei Čiučiulkienei.
N.Čiučiulkienė vis dar negali patikėti, kaip ramaus būdo, anksčiau į teisėsaugos akiratį nė karto nepakliuvęs jaunuolis galėjo įvykdyti tokį kraupų nusikaltimą.
„Jei įtarimai pasitvirtins, priežasčių, manau, reikėtų ieškoti šeimoje“, –portalui lrytas.lt sakė bendruomenės vadovė.
Vietos gyventojai neatmetė, kad uždaro būdo Anupraičių šeimynoje galėjo būti nemažai paslapčių.
Gyventojų žiniomis, darbą Kauno saugos tarnyboje E.Anupraičiui padėjo susirasti jo tėvas G.Anupraitis, taip pat dirbęs apsaugininku.
Namas, kuriame buvo rasti keturi negyvi žmonės, šiuo metu stovi tuščias – N.Čiučiulkienė ir kiti Gaižėnų bendruomenės nariai vis patikrina, ar sodybos neniokoja chuliganai, taurelę mėgstantys prašalaičiai.
Po žudynių S.Anupraitytė liko gyventi Kaune – ji studijuoja Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre. Dar viena E.Anupraičio sesuo gyvena užsienyje.
Vietoj puikios ateities – žudiko vardas
Puikiais pažymiais mokyklas Kaune ir Kauno rajone baigęs E.Anupraitis įstojo į Liverpulio universitetą, studijavo chemiją ir nanotechnologijas.
Pedagogai prognozavo E.Anupraičiui puikią ateitį, tačiau pernai grįžęs į Lietuvą jis gerai mokamo, prestižinio darbo nesusirado.
Vaikinas įsigijo pistoletą ir įsidarbino privačioje saugos tarnyboje apsaugininku – tiesa, darbe jam nešiotis pistoleto nereikėjo.
Nužudymas galėjo būti suplanuotas iš anksto.
Kalbama, kad vaikinas šeimoje galėjo būti engiamas, apie tai viešai prabilo buvusi E.Anupraičio klasės draugė. Jaunuolis buvo uždaro būdo, neturėjo draugų, niekas nebuvo matęs jo su mergina.
