Prašymą sugrąžinti jį į darbą ir atlyginti žalą už nedarbo laikotarpį A.Navickas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) įteikė dar praėjusių metų gruodžio mėnesį.
Jame teigiama, jog 2016 metų lapkričio 22 dienos krašto apsaugos ministro įsakymas jį atleisti buvo priimtas nesilaikant jokių teisės aktų. Šį įsakymą pasirašė laikinai pareigas ėjęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
„A.Navicko nušalinimo procedūra buvo neteisėta nuo pat jo pradžios. Įsakyme dėl kario nušalinimo nuo pareigų turi būti nurodytas konkretus nušalinimo pagrindas, bet šiame įsakyme jo nėra. Karinių oro pajėgų vadas ne tik nebuvo įtariamas drausmės pažeidimu, dėl jo net nebuvo pradėtas joks tarnybinis patikrinimas“, – kalbėjo A.Navicko advokatė Gerda Storpirštienė.
Vasarį naujasis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis buvo sugrąžinęs A.Navicką į darbą, tačiau jau kitą dieną nusprendė jį perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, o tai reiškė, jog jis nebevykdys Karinių oro pajėgų vado pareigų.
Praėjus dar savaitei, KAM buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, ar A.Navickas nepadarė drausmės pažeidimų. Tuomet Lietuvos kariuomenės inspektorius patvirtino, kad A.Navickas pažeidė drausmę. Jis atkreipė teismo dėmesį, kad tai buvo padaryta praėjus keliems mėnesiams po jo nušalinimo.
Tuomet karininkas pareikalavo ministerijos paneigti pranešimą apie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Laikinosios patikrinimų komisijos išvadas.
Advokatė G.Storpirštienė atkreipė dėmesį, kad ši komisija buvo sudaryta tą pačią dieną, kai A.Navickas buvo nušalintas nuo pareigų. Ironiška, tačiau šios komisijos posėdžio išvakarėse KAM viceministro sprendimu A.Navickui buvo skirtas paskatinimas už nepriekaištingą tarnybą.
Laikinoji komisija nustatė, kad A.Navickas neužtikrino Gynybos resursų tarybos posėdyje išsakytos politinės nuostatos neremontuoti karinių sraigtasparnių Rusijoje. Sprendimas skirti lėšas sraigtasparnių remontui buvo priimtas būtent su šia sąlyga.
Sraigtasparnių Mi-8 siuntimas remontuoti į Rusiją pernai buvo sustabdytas jau tuomet, kai tam buvo pritarę keli krašto apsaugos sistemos pareigūnai. Tuomet Užsienio reikalų ministerija (URM) pastebėjo, kad sraigtasparnių remontas Rusijoje būtų kirtęsis su Europos Sąjungos ES) sprendimais dėl sankcijų Maskvai ir Lietuvos užsienio politika.
G.Storpirštienė atreipė dėmesį, kad tuometis Karinių oro pajėgų vadas nebuvo gavęs jokių tarnybų įspėjimų dėl galimo sraigtasparnių remonto Rusijoje.
Už kariuomenės sraigtasparnių remontą buvo atsakinga Lietuvos bendrovė „Helisota“, o Uralo aviacijos gamykla buvo viena iš dalių tiekėjų. „Jei ši bendrovė yra detalių tiekėja, tai dar nereiškė, kad sraigtasparniai bus gabenami į Rusiją. Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad niekas į Rusiją tų sraigtasparnių nevežė ir neplanavo vežti. Iki šiol jie visi išardyti guli bendrovėje „Helisota“.
A.Navickas pasakojo, jog reikėjo remontuoti paieškai ir gelbėjimo darbams skirtų dviejų sraigtasparnių variklius. Juos remontuoja tik dvi gamyklos: viena Rusijoje, kita Azerbaidžane.
Kad būtų galima išvežti kokią sraigtasparnio dalį į užsienį, pirmiausia reikėjo gauti Ūkio ministerijos licenciją. Lietuvos kariuomenės atstovas patvirtino, kad „Helisota“ tokį prašymą jau buvo pateikusi.
A.Navickas tvirtino, jog variklio dalių remontui Urale buvo pritarę nemažai KAM pareigūnų ir nepasirašyti šio sprendimo jis neturėjo galimybės.
Prieš nagrinėjant bylą teisme A.Navicko advokatė G.Storpirštienė Lietuvos kariuomenei buvo nusiuntusi užklausą dėl Gynybos resursų tarybos posėdžio, į kurio darbotvarkę net nebuvo įtrauktas A.Navicko nušalinimo klausimas.
Šiame posėdyje nuo pradžios iki galo dalyvavo ir pats A.Navickas. „Posėdyje mano nušalinimo klausimas nebuvo svarstytas, todėl motyvų aš nežinau iki šiol. Apie tai, kad paruošas įsakymas mane atleisti, man pranešė kariuomenės vadas“, – prisiminė A.Navickas.
„Tai akivaizdus politinės savivaldos pavyzdys, kuris galėjo atsirasti dėl tuomečio ministro J.Oleko baimės dėl auksinių šaukštų skandalo. Sraigtasparnių kariuomenėje tai atsiras, bet man padaryta didelė žala“, – kalbėjo A.Navickas.
Šio metu kariuomenė naudojasi vienu sraigtasparniu Mi-8, likę du tebėra remontuojami.
„Krašto apsaugos ministras negali šiaip susigalvojęs pasirašyti įsakymo ir pašalinti iš pareigų vieno iš keturių aukščiausių kariuomenės vadų“, – kalbėjo advokatė G.Storpirštienė.