Galima rasti ne vieną interneto svetainę, kur žmonės pardavinėja ar mainosi tam tikrais daiktais. Žmonės tą patį daro ir socialinio tinklo „Facebook“ tam skirtose grupėse, ar, tiesiog įsigyja daiktus iš pavienių pardavėjų, susikūrusių atitinkamą profilio pavadinimą.
Pastarasis variantas šiandien itin populiarus.
Pinigai išsiųsti, o prekių nėra
Nuo vieno tokio sukčiaus, pardavinėjančio drabužius socialiniame tinkle „Facebook“, nukentėjo ir pirkėja Rita. Pardavėjo profilyje nebuvo nurodyta jokių asmens duomenų, tik profilio pavadinimas – „Mums moterims“.
„Užsisakinėjau sportinį kostiumą ir dvi sukneles, kadangi puslapyje mačiau nemažai teigiamų atsiliepimų, nedelsdama pervedžiau pinigus į nurodytą sąskaitą, tačiau nieko negavau tik „į orą“ išleidau pinigus“, - guodėsi nukentėjusi mergina.
Kadangi apgauta pirkėja buvo įspėta, jog prekės teks laukti apie 3-4 savaites, nurodytu laikotarpiu ji buvo rami. Tačiau praėjus minėtam terminui, merginai kilo įtarimų, jog ją apgavo, kadangi užsakytų prekių dar nebuvo gavusi: „Praėjo tos keturios savaitės, tačiau daiktų taip ir negavau, tuomet pamačiau, jog pardavėjo puslapyje ir kitos merginos skundžiasi, jog negavo prekių. Galiausiai – pardavėja neatrašinėjo į žinutes ir užblokavo“.
Nuo to paties pardavėjo nukentėjo daug merginų, apie tai galima spęsti iš parašytų nusiskundimų "pardavėjo" profilyje. Žinoma, tie atsiliepimai būdavo operatyviai ištrinami. „Užsakytos suknelės po žadėtų trijų savaičių negavau, tuomet pamačiau merginų grasinimui pardavėjui ir parašiau, jog noriu atgauti sumokėtus pinigus, tačiau jų taip ir negavau“, - pasakojo kita nukentėjusioji Joana.
Merginos po kiek laiko kreipėsi į policiją, pareigūnai tiria šiuos nusikaltimų atvejus. Nuo kreipimosi praėjo maždaug mėnuo, tačiau jokio atsakymo vis dar nėra.
Sukčius apgavo du kartus
Kaip lrytas.lt pasakojo skaitytoja Asta, jos gimtajame mieste Druskininkuose pažįstama mergina buvo apgauta du kartus to paties sukčiaus. Kadangi miestas nedidelis, beveik visi vieni kitus daugiau ar mažiau žino – ne išimtis ir pats sukčiaujantis vaikinas.
„Kiek žinau, šis jaunuolis pasidarė problematiškas dar paauglystėje, pradėjo rūkyti žolę, susidėjo su netinkamais žmonėmis ir taip prasidėjo jo „nešvarūs darbeliai“, - pasakojo Druskininkų gyventoja.
Skaitytojos teigimu, jis ir pats vertėsi narkotinių medžiagų prekyba, kurį laiką buvo išvykęs į užsienį, tačiau turėjo grįžti, nes „pasižymėjo“ ir ten. Galiausiai už įvairius nusikaltimus, dažniausiai už sukčiavimą pardavinėjant daiktus – jaunuolis belangėje praleido porą metų.
Įkalinimo įstaigoje vaikinas nepasimokė ir išėjęs į laisvę tęsė nešvarius darbelius. Tai įrodo kiek daugiau nei prie mėnesį socialiniame tinkle „Facebook“ išplatintas įrašas, kuriame mergina ragina kitus neįkliūti į šio sukčiaus pinkles.
Šiame įraše mergina prisipažįsta, jog tuo pačiu sukčiumi patikėjo du kartus. Ji pasidalijo ir žinutėmis, kuriose vaikinas prisipažįsta sukčiavęs: „Gerai nemeluosiu, sakau kaip yra. Negerai pasielgiau...Pažadu gražinsiu (pinigus), tik be pareiškimų gal apsieinam?“.
Tačiau supratusi, kad ir toliau yra apgaudinėjama, nusprendė informuoti ir kitus.
„Jis dažniausiai „prekiauja“ telefonais ir jų priedais, tačiau, kiek žinau, dabar nusprendė pardavinėti ar nuomoti butus. Esu pastebėjusi jo įvairių skelbimų portaluose. Jis dažnai melagingai parašo savo vardą, keičia gyvenamąją vietą ir telefono numerį. Dėl jo sukčiavimų parašytas ne vienas pareiškimas“, - sakė sukčių žinanti skaitytoja Asta.
Sukčiai puikiai žino, kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės
Jeigu turtinis ginčas kyla pirkus prekes iš juridinio asmens, policija pataria kreiptis į vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Atlikus pirminį tyrimą nusprendžiama ar reikia kreiptis į policija. Žinoma, kalbant apie pavienius fizinius asmenis, šis patarimas netinkamas.
Apskritai, dauguma sukčių stengiasi padaryti pirkėjui žalą, kuri nesiektų 3 MGL (minimalių gyvenimo lygių) dydžio sumos, tai yra – 114 eurų. Jeigu padaryta piniginė žala viršija nurodytą sumą, „pardavėjui“ gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.
Internete pirkėjus apgaudinėjantys žmonės puikiai žino minėtas sumas, todėl susiranda daug aukų, kurios perka įvairias smulkmenas. Kadangi padaryta žala būna nedidelė, sukčiai išsiperka nedidele pinigine bauda.
„Patartina ieškoti klientų atsiliepimų ir vertinimų internete. Galimybių patikrinti pardavėjo ar el. parduotuvės patikimumą galimybių yra ganėtinai daug – apie sukčiavimo atvejus pateikiama informacija puslapiuose: skundailt.com, mamos.lt, informacijos pilna ir socialiniame tinkle "Facebook".
Kalbant apie el. parduotuves, jų patikimumą galima nustatyti tam tikrų kompiuterinių programų pagalba“, - patarimais kaip netapti sukčių auka dalijasi Vilniaus apskrities policijos komunikacijos poskyrio specialistas Paulius Radvilavičius.
