Kaip praneša prokuratūra, buvusi NŽT direktorė D. Gineikaitė kaltinama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, kai 2015 m. pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu ir savo patarėjui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gręsiančios atsakomybės.
Taip pat kaltinime buvusiai NŽT direktorei D. Gineikaitei nurodyta, jog ji sukurstė piktnaudžiauti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorių Gediminą Abeciūną, jo pavaduotoją Kastytį Grigonį, o jiems piktnaudžiauti padėjo vieno iš ligoninės skyrių laikinai einantis pareigas vedėjas Artūras Šulnys ir slaugytoja Salomėja Skersienė.
Šioje byloje keturi VšĮ Kauno klinikinės ligoninės medikai kaltinami piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Bylos duomenimis, kaltinamieji organizavo ir sukeitė buvusios NŽT direktorės D. Gineikaitės kraujo mėginius.
Atlikdami ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai rado ir paėmė du kraujo mėginius, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų išvados patvirtino įtarimus, kad buvo siekiama nuslėpti galimą valstybės tarnautojos girtumo faktą eismo įvykio metu. Ikiteisminio tyrimo eigoje NŽT direktorei D. Gineikaitei skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
Siekiant nustatyti galimas korupcijos rizikos grėsmes šioje srityje, 2016 m. spalio mėn. STT korupcijos prevencijos specialistai atliko teisės aktų, reglamentuojančių transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymą, antikorupcinį vertinimą. Buvo nustatyta, kad galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina skaidraus tiriamųjų medžiagų paėmimo ir pristatymo į laboratoriją, sudaromos sąlygos gydymo įstaigos personalui elgtis nesąžiningai, nėra užtikrinamas „keturių akių“ principas, taip didinant korupcijos riziką.
Reaguodama į STT pastabas Sveikatos apsaugos ministerija parengė naujos redakcijos Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką.
