Kaip rašoma Vilniaus apygardos teismo pranešime, teismas savo sprendimą grindžia tuo, kad pagal byloje pateiktus faktus matyti, jog kaltinamojo H. Mitrulevičiaus veiksmai neturi jokio tikslo, jokių motyvų ir jokios prasmės, jie nėra pavojingi, todėl negali būti vertinami kaip nusikaltimas.
Anksčiau teistas, turėdamas ikiteisminį tyrimą dėl tokių pat veiksmų kaltinamasis akivaizdžiai suprato, kad iš įkalinimo įstaigos jo siunčiami laiškai yra registruojami, laišką jis pasirašė savo vardu ir pavarde, tačiau sąmoningai savo veiksmais jis didino ir taip jau didelę jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
H. Mitrulevičius buvo kaltinamas tuo, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose praeitų metų rugsėjo mėnesį parašė ir išsiuntė Kauno apygardos teismo teisėjui Valdui Vitunskui adresuotą laišką, kuriame išreiškė grasinimus jam ir jo artimiesiems, t. y. grasindamas susidoroti – teigdamas, kad „atminkite, jog aš turiu draugų laisvėje, kuriems pažadėjau atlygį už Jus, taigi Jūs turite savaitę laiko perversti pinigus, kitu atveju aš susisieksiu su draugais ir Jums nei dievas nepadės.“, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai vertė nukentėjusįjį V. Vitunską perduoti jam didelės vertės turtą – 150 tūkst. eurų, nurodydamas pervesti šiuos pinigus į kolonijoje esančią sąskaitą.
Pasak šią bylą nagrinėjusio teisėjo A. Piesliako, Vilniaus apygardos teisme yra išnagrinėta ne viena tokio pobūdžio byla, kur asmenys, atliekantys bausmę įkalinimo įstaigose, tokiu būdu prievartavo turtą. Tai galimai yra nuteistųjų elgesio schema, kurios motyvai nėra aiškūs, galbūt taip siekiama būti perkeltiems į kitus pataisos namus, tačiau nėra susiję su turtine nauda.
