Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį paskelbė, kad nemato priežasties, dėl kurios Henytė turėtų būti laikomas kalėjime.
Nors šį sprendimą dar galima skųsti aukštesnės instancijos teismui, greičiausiai šia teise niekas iš suinteresuotų šalių nepasinaudos, nes H.Daktaro perkėlimui į pataisos namus neprieštaravo nei Probacijos tarnyba, nei prokuratūra.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas Audrius Šavareika teisme apie H.Daktarą negalėjo pasakyti nė vieno blogo žodžio.
Atvirkščiai, jis apibūdinamas tik teigiamai ir, kaip matyti iš bylai pateiktų dokumentų, yra vienas aktyviausių kalinių Lukiškėse.
H.Daktaras skaito knygas, lanko šachmatų būrelį, mokosi anglų kalbos, mezga šalikus, pirštines, kojines ir jas atiduota organizacijai „Caritas“, dalyvauja kalėjime organizuojamuose protų mūšiuose ir net yra pelnęs ne vieną prizą organizuotose konkursuose, tapo ir gražiausios Užgavėnių kaukės, ir gražiausios kameros konkurso nugalėtoju.
„Mandagus ir taktiškas, pozityvus, geros nuotaikos, konfliktinių situacijų nepastebėta, linkęs geranoriškai spręsti visas problemas, buityje tvarkingas, sportuoja, bendrauja su šeima, kuri jam padeda finansiškai“, – H.Daktaro teigiamas savybes vardijo A.Šavareika.
Lukiškių atstovo teigimu, H.Daktaras perkėlimo į pataisos namus nusipelnė ne tik dėl nepriekaištingo elgesio, bet ir todėl, kad kalėjime suskaičiavus visus jo teistumus jau yra praleidęs daugiau nei 10 metų ir atitinka visus kriterijus, leidžiančius perkelti į pataisos namus.
Pats H.Daktaras sakė į pataisos namus norintis tik todėl, kad gautų ilgalaikių pasimatymų su žmona Ramute.
Dėl jų jis pasiryžęs vienutę kalėjime iškeisti į bendrą kamerą, kurioje gali atsidurti kartu su dar 9 nuteistaisiais.
„Aš kelerius metus darau viską, kad tik galėčiau matytis su žmona, išmokau megzti, piešti. Aš viską darau tik dėl šeimos, o dėl žmonos bet ką padarysiu“, – Vilniaus miesto apylinkės teisme kalbėjo H.Daktaras.
Jis pabrėžė, kad nors yra galimybė, jog atsidurs vienoje kameroje su nevalomis ar neišsimiegos dėl kitų nuteistųjų knarkimo, tikisi, jog šiuos nepatogumus kompensuos bendravimas, kurio sėdėdamas vienas labai pasiilgo.
„Aš mėgstu bendrauti, aš gimęs bendrauti ir būdamas laisvėje visada bendraudavau su žmonėmis. Dabar vakare paprašau, kad leistų šiukšles išnešti, nors jų ir nebūna, kad tik galėčiau pakalbėti su žmonėmis“, – kalbėjo Henytė.
