Apeliacinis teismas neseniai atsisakė patenkinti už dviejų žmonių nužudymą kalėti 19 metų nuteisto Donato Adomėno prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Šis nuteistasis prašė išsiaiškinti, kodėl jis buvo nuteistas remiantis vieninteliu įrodymu – prieš 24 metus rašytu laišku žmogžudystės užsakovu įvardytam verslininkui Vytautui Baurui, nors jis, prokuratūros apkaltintas remiantis tuo pačiu laišku, teisme buvo išteisintas.
Bute Vilniuje – du lavonai
Šį laišką, kuris kelia audringas teisininkų diskusijas, D.Adomėnas savo giminaičiui ir buvusiam darbdaviui V.Baurui parašė prieš 24 metus.
Jis prisipažino V.Bauro užsakymu 1993 metų liepą nužudęs du jo verslo partnerius.
Ši Lietuvą sudrebinusi dviguba žmogžudystė, kai buvo nužudyti tuomet vienas turtingiausių sostinės verslininkų, bendrovės „Vyrada“ prezidentas Ramūnas Žygas ir vienas perspektyviausių šalies boksininkų, sunkaus svorio Lietuvos čempionas Arvydas Čekaitis, iki šiol apgaubta paslapties.
Nusikaltėliai R.Žygo bute sostinės Architektų gatvėje abu vyriškius sumušė, surišo, pasmaugė virvėmis, o galiausiai į galvas paleido kontrolinius šūvius.
Išeidami iš buto žudikai nuo R.Žygo rankos nusegė laikrodį „Rolex“, nuo piršto numovė žiedą su briliantu ir paėmė A.Čekaičio atsineštus 10 tūkstančių JAV dolerių.
Maudėsi prabangoje
Cigaretėmis prekiavusi „Vyrada“, kurios pagrindiniai akcininkai buvo R.Žygas ir V.Bauras, tais laikais gaudavo didžiulį pelną. Liudytojai teigė, kad per mėnesį pavykdavo uždirbti daugiau kaip 100 tūkstančių JAV dolerių.
Kad būtų galima saugiau į Rusiją vežti šimtatūkstantines sumas, už kurias pirktos cigaretės, buvo pasamdyti ir automatais apginkluoti apsaugininkai – rašytojo Balio Sruogos palikuonis Danielius Sruoga ir D.Adomėnas.
Kol apsaugininkai vežiojo pinigus, abu pagrindiniai bendrovės akcininkai – R.Žygas ir V.Bauras – maudėsi prabangoje.
R.Žygas už 100 tūkstančių JAV dolerių buvo nusipirkęs tuomet bene vienintelį Vilniuje automobilį BMW 850, daug nekilnojamojo turto, nešiojo daugiau kaip 10 tūkstančių dolerių kainuojantį laikrodį „Rolex“. Prabangoje maudėsi ir V.Bauras.
Tapo bendrovės „stogu“
Bet greitai šiais turtais susidomėjo banditai ir beveik visus verslininkus vertė mokėti duokles.
Kaip tik tuo metu R.Žygui „stogą“ nuo nusikaltėlių pasaulio pasiūlė bokso čempionas A.Čekaitis.
Jis kurį laiką studijavo Policijos akademijoje, tačiau greitai metė mokslus ir suartėjo su tuomet sostinėje klestėjusia „Vilniaus brigada“ vadinama gauja.
Greitai boksininko ir verslininko santykiai virto draugyste. Buvo kalbama, jog jie abu net pradėjo tartis, kaip iš milijoninį pelną duodančio cigarečių verslo išstumti V.Baurą, nes iš jo nėra jokios naudos.
Savo artimiesiems A.Čekaitis net buvo prasitaręs, kad greitai kartu su R.Žygu taps pagrindiniu bendrovės akcininku.
Norėjo, kad atvežtų pinigų
1993 metų liepos 23 dienos rytą R.Žygas paskambino A.Čekaičiui ir paklausė, ar jis negalėtų skubiai paskolinti 10 tūkstančių JAV dolerių.
Vėliau tyrėjams toks prašymas pasirodė keistas, nes prieš tai bendrovė banke buvo išsigryninusi 600 tūkstančių dolerių.
A.Čekaitis po keliolikos minučių atvyko pas R.Žygą su pinigais ir jau nebegrįžo namo. Kitą dieną juos žiauriai nužudytus rado iš Paryžiaus grįžusi R.Žygo žmona Dalia.
Bandė pagrobti darbdavį
Praėjus kelioms savaitėms po žmogžudystės verslą iš nužudytojo R.Žygo perėmusį V.Baurą bandė pagrobti jo apsaugininkai D.Adomėnas ir D.Sruoga. Tačiau iš sostinės Liepkalnio gatve važiuojančio automobilio V.Bauras sugebėjo iššokti ir pasprukti.
Verslininko apsaugininkai dar automatais apšaudė V.Bauro gelbėti atskubėjusius „Geležinio vilko“ karius, o vėliau paspruko iš Lietuvos.
Laiškas nulėmė likimą
Praėjus kelioms savaitėms po pabėgimo Maskvoje atsidūręs D.Adomėnas savo buvusiam darbdaviui ir dėdei V.Baurui parašė laišką, kuris vėliau tapo pagrindiniu įkalčiu jo byloje.
„Pagal tavo nurodymą aš nužudžiau Ramūną, kad visas pelnas eitų tau vienam, o visi pinigai, kurie buvo jūsų, liktų tau. O dėl ko Minsko plente mūsų mašinoje kilo kipišas, tu pats žinai. Kad nužudytume Ramūną, tu man pažadėjai nemažai pinigų.
Kai tą reikalą sutvarkėme, tu nesumokėjai, delsei, sakei, kad kai užmušime Barzdą, tada už viską atsiskaitysi, o aš nenorėjau laukti, norėjau kuo greičiau gauti pinigus ir išvažiuoti, nes supratau, kad mentai gali razniuchinti (suuosti. – Red.), ir tu pats manęs atsikratyti.
Kai aš mašinoje stipresniu tonu pradėjau šia tema kalbėti, tu mane pasiuntei na... ir pasakei – kantrybės, tada man atsileido nervai ir visa tai prasidėjo“, – savo laiške apie konfliktą, kuris kilo važiuojant automobiliu, ir užsakomąją žmogžudystę rašė D.Adomėnas.
Slapstėsi Ukrainoje
Iš Lietuvos pabėgę D.Adomėnas ir D.Sruoga svetimais vardais apsistojo Ukrainoje.
D.Sruoga gyveno Kryme ir dirbo povandeninio nardymo instruktoriumi, o D.Adomėnas pasitraukė į kalnus ir užsiėmė joga.
Tik 2007 metais ten buvo sulaikytas D.Sruoga, o dar po dvejų metų – ir D.Adomėnas.
Tuomet jie buvo įvardijami kaip ilgiausiai slapstęsi bėgliai iš Lietuvos.
Tapo vieninteliu įrodymu
Į Lietuvą parvežti abu bėgliai buvo teisiami dėl 1993 metais įvykdytos dvigubos žmogžudystės ir pasikėsinimo nužudyti V.Baurą.
Abu teisiamieji prisipažino tik dėl V.Bauro užpuolimo, tačiau kategoriškai neigė nužudę R.Žygą ir A.Čekaitį.
D.Adomėnas aiškino net nežinojęs, kur R.Žygas gyvena. Bute, kur buvo įvykdyta žmogžudystė, buvo rasti pašalinių žmonių pirštų atspaudai, tačiau jie nebuvo nė vieno teisiamojo.
Skyrėsi ir kraujas, aptiktas ant virvių, kuriomis buvo pasmaugtos aukos.
Tačiau vieninteliu įrodymu – D.Adomėno laišku V.Baurui – pasirėmę teisėjai vyriškį pripažino kaltu ir nuteisė kalėti 19 metų.
Nuosprendyje tvirtinama, jog D.Adomėnas nužudė R.Žygą ir A.Čekaitį vykdydamas V.Bauro nurodymą, kad jis perimtų bendrą verslą.
Kartu su D.Adomėnu teistas jo partneris D.Sruoga buvo išteisintas, nes laiške jo pavardė nebuvo minima.
„Šioje byloje laiškas buvo vienintelis įrodymas. Tad tikimybė, kad juo remiantis D.Adomėnas bus nuteistas, buvo lygi nuliui. Taip nebūna. Tačiau po šios bylos aš supratau, kad Lietuvoje visko būna“, – sakė teisme D.Adomėną gynusi advokatė Ingrida Botyrienė.
Verslininką išteisino
Nuosprendyje nužudymo užsakovu įvardyto V.Bauro byla buvo išskirta į atskirą ir jis teisiamas atskirai.
Tačiau 2015 metais įvykę visų instancijų teismai nustatė, kad nuosprendyje D.Adomėnui kaip pagrindinis įrodymas įvardytas laiškas V.Bauro byloje negali byloje būti laikomas įrodymu ir yra tik šantažo priemonė. Verslininkas buvo visiškai išteisintas.
Nors nužudyto R.Žygo žmona ir kiti liudytojai teisme įrodinėjo, jog V.Bauras buvo suinteresuotas užsakyti žmogžudystę, kad perimtų bendrą verslą ir tuo metu įmonėje buvusius beveik 600 tūkstančių JAV dolerių, teismas į tai neatsižvelgė.
Buvo konstatuota, kad V.Bauras neturėjo jokio motyvo žudyti savo verslo partnerį.
Prašė atnaujinti bylą
Kai įsiteisėjo išteisinamasis nuosprendis V.Baurui, D.Adomėnas kreipėsi į generalinį prokurorą prašydamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti tyrimą.
Šiomis naujomis aplinkybėmis buvo įvardijama tai, jog teismai skirtingai vertina tą patį įrodymą – daugiau kaip prieš 20 metų rašytą laišką.
„Be to, išteisinus V.Baurą ir teismui nustačius, kad jis neturėjo motyvo užsakyti R.Žygo žmogžudystės, paneigtas ir motyvas žudyti D.Adomėnui.
Nes jį teisiant visų instancijų teismai buvo nustatę, kad D.Adomėnas žudė būtent pagal V.Bauro užsakymą“, – sakė advokatė I.Botyrienė.
Prokurorai nutraukė procesą
Pernai vasarį gavęs D.Adomėno prašymą laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis Žydrūnas Radišauskas priėmė sprendimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Jo pasirašytame nutarime teigiama, kad teismai tą patį įrodymą vertina visiškai skirtingai, todėl tai gali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Be to, prokuroras akcentavo, jog atsiranda pagrindas išvadai, kad teismai, skirtingai vertindami laišką, galėjo padaryti esminę klaidą.
Toliau skundas buvo perduotas nagrinėti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui. Bet čia prokurorai jau pasisakė priešingai – jie nutraukė procesą paaiškinę, kad pateikta informacija nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė.
Naujų aplinkybių neįžvelgė
Tą patį konstatavo ir D.Adomėno skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.
Nuteistojo skundą neseniai atmetė ir Apeliacinis teismas.
„Aplinkybė, kad atskirose bylose skirtingos teisėjų kolegijos vieną iš įrodymų vertina skirtingai, nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe“, – teigiama Apeliacinio teismo teisėjo Albino Bielskio nutartyje. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Situacija keista ir kelianti nuostabą
Gintautas Danišauskas
Mykolo Romerio universiteto Baudžiamojo persekiojimo katedros docentas
„Susidarė keista situacija, kai teisingumą vykdančios institucijos skirtingai supranta ir vertina bylai ypač svarbius teisinius dalykus, turinčius didžiulę reikšmę žmogaus teisėms.
Kai sprendžiama dėl žmogaus laisvės atėmimo ir jo termino, suprantama, kad rašytas laiškas, be kitų įrodymų, negali būti vertinamas kaip galutinis veiksnys žmogaus kaltei įrodyti.
Laiškas gali būti rašomas bet kokiais motyvais ir nebūtinai dėl asmens, kalto dėl nužudymo. Bet kuris šių asmenų aplinkos žmogus įvykus žmogžudystei ir siekdamas gauti pinigų gali bandyti tai daryti prisiimdamas kaltę dėl nužudymo.
V.Baurui rašytas D.Adomėno laiškas, kad įvykdytas jo užsakymas, taip pat negali būti laikomas svarbiu įrodymu, pagal kurį būtų galima teigti, jog jis užsakė žmogžudystę.
Jei teismai jau konstatavo, kad D.Adomėnas žudė V.Bauro naudai, tai turėjo ir nustatyti faktą, ar V.Bauras užsakė žmogžudystę, ar jis žinojo apie D.Adomėno ketinimą, ar tik vėliau sužinojo, kad jis nužudė, ar net netikėjo, kad nužudė, ir todėl neskubėjo mokėti pinigų. Tai turi didelę reikšmę nustatant V.Bauro kaltumo laipsnį ir D.Adomėno vaidmenį.
Šioje istorijoje labai keistai atrodo tai, kad iš esmės nepaisoma aukščiausio lygio teisininko, kaip kad einančio generalinio prokuroro pareigas, išvados.“