Apie skandalingą vandalų išpuolį pirmasis socialiniame tinkle „Facebook“ šeštadienį pranešė žurnalistas ir žinomas dokumentalistas Jonas Banys.
„Šiąnakt Didžiojoje Riešėje nežinomi vandalai sudaužė vos prieš keletą dienų pastatytą granitinę lentą, kurioje buvo užrašytas lenkiškas miestelio pavadinimas. Aš, kaip Riešės gyventojas ir kaip lietuvis noriu kuo nuoširdžiausiai atsiprašyti savo draugų ir kaimynų lenkų už tokį - neabejoju - mano tautiečių išpuolį.
Man pikta ir gėda. Gėda, kad esu lietuvis. Gėda, kad lietuviais save vadina tie, kurie įvykdė šį nusikalimą.
Noriu kreiptis į tuos, kas atsliūkino vidury nakties ir suskaldė niekam netrukdančią iškabą. Jūs esate bailiai ir menkystos. Jūs veikiate patamsiuose, nes bijote pažiūrėti į akis tiems, kuriuos skriaudžiate.
Jūs nesate Lietuvos patriotai - jūs esate Lietuvos gėda, jūs esate iškrypėliai, degradai ir bukapročiai. Jūs neverti garbės vadintis lietuviais, jūs neverti, kad jus nešiotų Lietuvos žemė. Jums ir jūsų bukai neapykantai Lietuvoje neturi būti vietos. Jūs savo žodžiais ir tokiais apgailėtinais išpuoliais labiau kenkiate Lietuvos valstybei nei dešimt tūkstančių Kremliaus trolių ir visi žalieji žmogeliukai kartu paėmus. Nes jūs jų purviną darbą padarote už juos. Nes būtent jūs jų juodą melą paverčiate tiesa.
Taip pat kreipiuosi į Riešėje gyvenančius lietuvius. Mielieji! Dabar yra mūsų garbės reikalas, kad ši iškaba ne tik kuo greičiau vėl atsirastų savo vietoje, bet kad ji čia būtų nuolatos, kad ji atgimtų kiekvieną kartą, kai kokie nors bukapročiai savo seksualinį nepilnavertiškumą pamėgins kompensuoti kovodami su mūsų draugų ir kaimynų teise kalbėti ir rašyti savo gimtąja kalba. Aš asmeniškai jau susisiekiau su žmonėmis, kurie šią iškabą pagamino ir pažadėjau, kad finansiškai prisidėsiu prie jos atstatymo.
Po šiuo dokumentininko įrašu iš karto užvirė diskusija, rodanti, kad du žodžiai lenkų kalba kaip reikiant suskaldė greta sostinės esančio kaimo gyventojus.
Policija apie įvykį žino
Vilniaus apskrities policijoje lrytas.lt patikino, kad pareigūnai apie vandalų išpuolį yra informuoti. Po nakties į pareigūnus kreipėsi vietos gyventoja, kuri ir pranešė apie įvykį.
Moteris teigė, kad kreipsis su pareiškimu į policijos komisariatą ir prašys surasti bei nubausti vandalus.
Į įvykio vietą nuvykęs policijos patrulis patvirtino, kad lenta su lenkišku užrašo yra sudaužyta į šipulius.
Tačiau kol nėra oficialaus pareiškimo, ikiteisminio tyrimo policija negali pradėti.
Pakabino aplinkinių gatvių gyventojai
Kaip jau skelbė lrytas.lt, pastarosiomis dienomis iš Molėtų važiuojančių vairuotojų, pasukusių į šalia Vilniaus esančią Didžiąją Riešę, akys kliuvo už didžiulio akmens su juoda lentele ir užrašu „Wielka Rzesza“.
Riešės seniūnijai vadovaujantis Valdemaras Rynkevičius šią savaitę kalbėdamas su lrytas.lt tikino nežinantis, kaip ant akmens atsirado lentelė su lenkišku užrašu. Anot seniūno, akmuo toje vietoje stūkso jau dešimtis metų, o ta teritorija nėra privati.
„Atsirado užrašas, dabar sprendžiame, ką su juo daryti. Akmuo yra prie kelio, tai nėra privatus kiemas“, – sakė V.Rynkevičius.
Seniūnas tvirtino, kad pakabinti lentelę su lenkišku užrašu tikrai nebuvo seniūnijos sprendimas, esą prieš kelias dienas tai greičiausiai padarė vietos gyventojai.
Tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybės atstovai iš karto patvirtino, kad lenkiškas Didžiosios Riešės pavadinimas atsirado grupės Mokyklos, Riešės, Žvėrališkių ir Rūtų gatvių gyventojų sumanymu. Jie lentelę pagamino ir pakabino savo lėšomis.
„Vietinių gyventojų nuomone, jie taip pagyvino prie sankryžos stovintį akmenį ir pagražino aplinką“, – paaiškino Vilniaus rajono savivaldybės atstovė Jolanta Gulbinovič.
Sukėlė aistrų
Marmurinė lentelė su lenkiškais rašmenimis prie pat judrios sankryžos Vilniaus prieigose atsirado rugpjūčio viduryje ir per pusantros savaitės sukėlė daugybę aistrų.
Lenkiškam užrašui nepritariantys Didžiosios Riešės gyventojai ėmėsi teisinių žingsnių. Rezultatų ilgai laukti neteko. Penktadienį Valstybinė kalbos komisija pranešė kaimo gyventojams, kad Vilniaus rajono savivaldybei išsiųstas raštas, kuriuo reikalaujama lentą nukabinti.
„Jie nieko nedarys. Lauks, kol tai lentai kas nors atsitiks arba, kol ji bus sudaužyta. Tada vietos lenkai galės skųstis, kad yra skriaudžiami“, - šią savaitę kalbėdamas su lrytas.lt prognozavo vienas aktyvus Didžiosios Riešės gyventojas.
Jo prognozės, kad lenta gali būti sudaužyta, pasitvirtino vos per porą dienų.
Šiemet patvirtintas herbas
Kaip rašoma Vilniaus rajono savivaldybės puslapyje internete, visai greta sostinės esantis Didžiosios Riešės kaimas yra Riešės seniūnijos centras. Vietovės pavadinimas kilęs nuo Riešės upelio vardo.
Didžiosios Riešės kaime šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 2500 žmonių. Visoje Riešės seniūnijoje lietuviais save vadina apie 60 proc. gyventojų, lenkų čia gyvena 30 proc., rusų - 6 proc.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Riešės vardas minimas 1500 m., valdovui Aleksandrui Jogailaičiui užrašius Riešės palivarką Vilniaus kapitulai, tačiau apie gyvenimą šioje teritorijoje dar ankstesniais istoriniais periodais byloja 1867 m. Didžiojoje Riešėje rastas IX – X a. dirhamų lobis bei I – II tūkst. pradžia datuojamas Mažosios Riešės piliakalnis (Batarėja).
2017 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo dekretu patvirtino Didžiosios Riešės herbą.
Kuriant gyvenvietės herbą, nuspręsta pažymėti Didžiosios Riešės, kaip geografinio Europos centro išskirtinumą. Herbo skyde vaizduojami svarbūs simboliai: auksinės spalvos figūros simbolizuoja „Europos parko“ muziejuje esančių „Europos centro monumento“ ir „Ženklo“ skulptūras, kurios bendroje kompozicijoje pabrėžia specifinę Riešės geografinę lokaciją.
Heroldiniame kryžiuje panaudota žalia spalva simbolizuoja neatpasakojamą šios vietovės grožį bei unikalią gamtos fauną. Heraldikoje ši spalva taip pat reiškia laisvę, grožį, džiaugsmą, sveikatą ir viltį.
Herbo etaloną sukūrė Lietuvos dailininkas grafikas, dizaineris, Vilniaus dailės akademijos profesorius bei daugelio Lietuvos gyvenviečių herbų autorius Rolandas Rimkūnas.
