„Prasidėjus gimdymui motina mane sudaužė. Aš praradau sąmonę, o kai atsigavau, vaiko jau nebuvo“, – taip praėjus mėnesiui po naujagimio nužudymo savo draugei Laurai Rutkovskienei esą yra sakiusi I.Skorulskaja.
Ketvirtadienį prieš teismą stojusi 20-metė dabar apie savo motiną pasakoja kitaip.
Ji nieko jau nepasakojo nei apie krūmuose prie Žeimenos upės pagimdytą dukrą, nei apie jos paskandinimą.
Teisiamoji dėl žmogžudystės kaltina savo vaiko tėvą Edvardą Subočių, bet šis kaltę neigia.
Kas iš tikrųjų įvyko 2015 metų spalio 18-osios vakarą Pabradėje, aiškinasi Vilniaus apygardos teismas.
Apie nėštumą niekam nesakė
Pabradėje su tėvais gyvenanti I.Skorulskaja, pasak jos motinos Svetlanos Skorulskajos, buvo uždaras vaikas.
Paauglystėje pakliuvusi į avariją mergina užsisklendė dar labiau, jai prireikė psichologų pagalbos.
Būdama 17 metų mergina metė mokyklą, niekur nedirbo, pradėjo rūkyti, girtauti, neretai dingdavo iš namų.
Tai, kad duktė nėščia, S.Skorulskaja sakė sužinojusi tik 2015 metų lapkritį, kai į namų duris pasibeldė policijos pareigūnai.
„Ar anksčiau neįtariau? Įtariau, bet pas gydytojus nevedžiau, nes ji nenorėjo, o paklausus, kodėl jos toks išsipūtęs pilvas, atsakydavo, kad aš nusišneku, ji nesilaukia“, – pokalbius su dukra teisme prisiminė S.Skorulskaja.
Gimdyvė kaltino silkę
Kad dukra pagimdė, motina esą nesuprato netgi tada, kai ją kruviną, be kelnių ir kelnaičių spalio 18-osios naktį aptiko stovinčią namuose prie spintos.
„Ji man sakė, kad prasidėjo mėnesinės, todėl išsikruvino rūbus ir nori persirengti“, – kalbėjo teisiamosios motina.
Kitą dieną jos dukra nesikėlė iš lovos, jautėsi blogai, tačiau net ir tada esą neprisipažino pagimdžiusi ir nužudžiusi savo kūdikį.
„Pas Laurą valgėme silkės, apsinuodijau“, – pasiteisinusi I.Skorulskaja.
Namuose – pykčiai ir baimė
Apie savo nėštumą, kaip paaiškėjo, mergina neprasitarė ne tiktai motinai ar tėvui, kuris teisme atsisakė duoti parodymus, bet ir geriausiai draugei – 15 metų vyresnei L.Rutkovskienei, kurios namuose neretai svečiuodavosi ir dažnai likdavo nakvoti.
„Likdavau ten, nes bijodavau motinos, kad ji primuš, bars, rėks“, – aiškino I.Skorulskaja.
L.Rutkovskienė sako gailėjusi merginos, nes šeimoje jai vietos nebuvo – dažnai geriantys tėvai nuolat rėkdavo ant dukters.
Spalio 18-ąją I.Skorulskaja taip pat buvo pas L.Rutkovskienę – padėjo tvarkytis namuose, vakare kartu pavalgė, išgėrė braškių sidro. Po to I.Skorulskaja susiruošė eiti namo.
Ji draugei nesiskundė sveikata, nieko nekalbėjo ir apie tai, kad netrukus turės gimdyti.
Vaiko atsikratė močiutė?
„Visa Pabradė kalbėjo, kad ji laukiasi, bet kai jos paklausiau, viską neigė, sakė: tu puikiai pažįsti mano motiną – jei sužinotų, kad aš nėščia, mane nudėtų“, – pasakojo L.Rutkovskienė, kuri pirmoji įtarė, kad kūdikio tėvas gali būti jos buvęs draugas E.Subočius. Jis tuo metu pats to nežinojo.
„Baik tu, ji viską išsigalvoja“, – L.Rutkovskienei paskambinus, tėvystę neigė jos buvęs mylimasis, ant kurio vėliau kris baisūs įtarimai.
Tai, kad E.Subočius nužudė neišnešiotą, tačiau sveiką mergaitę, L.Rutkovskienė netiki iki šiol. Ji mano, kad tai I.Skorulskajos motinos darbas, apie tai esą jai pasakojo ir pati Ivona.
Gimdyti nusprendė prie upės
I.Skorulskaja, kuri sulaikyta tvirtino, kad kūdikį nužudė viena, tai neigia. Ji teisme aiškino, kad išėjusi iš L.Rutkovskienės namų parašė žinutę pas draugus esančiam E.Subočiui ir pakvietė jį susitikti.
Pasak I.Skorulskajos, atėjus E.Subočiui jai pradėjo skaudėti pilvą, bet supratusi, kad tuoj gimdys, nepaprašė jo nei palydėti iki namų, nei iškviesti greitosios pagalbos. I.Skorulskaja jam pasiūlė eiti prie upės – ten nuošalioje vietoje pagimdė kūdikį, o E.Subočius esą peiliu nupjovė virkštelę.
Gimdyvė teigė, kad tuo metu ji buvo labai silpna, tačiau sugebėjo rankose išlaikyti mobilųjį telefoną – juo pasišvietė, kad pamatytų, ką pagimdė.
„Tai buvo mergaitė. Po to E.Subočius ją paėmė ir nuėjo.
Kai jis sugrįžo, paklausiau, kur vaikas. Nėra ir nebus – atsakė jis man. Po to jis mane palydėjo namo ir eidamas pagrasino, kad niekam neprasitarčiau, nes padegs namą ir mane nužudys“, – sunkiai žodžius rinko I.Skorulskaja.
Kilo labai daug klausimų
I.Skorulskaja neigė, kad iš anksto buvo sumąsčiusi gimusį vaiką nužudyti, tačiau paklausta, kaip ji įsivaizdavo save pasirodančią namuose su naujagimiu ant rankų, atsakė taip, lyg kalbėtų apie naminio gyvūno laikymą: „Maniau, gal mama leis.“
Abejoti I.Skorulskajos nuoširdumu verčia kiti byloje surinkti įrodymai. Ji teigė, kad savo vaiką matė vos kelias akimirkas, tačiau, ekspertų teigimu, mergaitė buvo nužudyta ne iškart.
„Likus kelioms valandoms iki mirties, ji buvo maitinta“, – skelbiama kūną tyrusių ekspertų išvadose.
I.Skorulskaja taip pat negali įrodyti, kad nužudymo vakarą rašė žinutes E.Subočiui ir gavo iš jo atsakymą, nes greitai po naujagimio nužudymo sudaužė savo telefoną, o po to kažkodėl pasikeitė net numerį.
E.Subočius tvirtino tą vakarą gavęs tiktai vieną žinutę iš I.Skorulskajos, tačiau tuo metu linksminosi su draugais ir ją pastebėjo vėlai, todėl nieko neatsakęs ir su Ivona nesusitikęs.
Į kitą teismo posėdį jis žada atsivesti draugus, kurie patvirtintų jo alibi ir įrodytų, kad I.Skorupskaja nepagrįstai jį apkaltino žmogžudyste.
