Nors už svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu J.Vancevičiui grėsė ir laisvės atėmimas iki penkerių metų, Kryžių kalno padegėjas jos neprarado.
Baudžiamuoju įsakymu procesą užbaigęs Šiaulių apylinkės teismas liepos 7 dieną J.Vancevičių pripažino kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo ir skyrė laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams.
Velžiškis buvo įpareigotas per visą per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 5 valandos, jei tai nesusiję su jo darbu.
Tokią bausmę Kryžių kalno padegėjui skirti pasiūlė ikiteisminį tyrimą kontroliavusi Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, kuri ir kreipėsi į teismą, kad šis procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.
Ugnį sutramdė per kelias minutes
Apie gaisrą Šiaulių rajone, Jurgaičių kaime esančiame Kryžių kalne Bendrosios pagalbos centro operatoriams telefonu buvo pranešta balandžio 10-ąją 9 val. 34 min.
Gesinti gaisro buvo pasiųstos penkios autocisternos ir ugniagesių štabo automobilis.
Atskubėjus ugniagesiams ugnis jau buvo spėjusi nuniokoti maždaug dešimties kvadratinių metrų plote stovinčius kryžius – jie degė atvira liepsna.
Gesinti gaisro suskubę ugniagesiai ugnį sutramdė per kelias minutes.
Po to gaisravietė atsargumo dėlei dar buvo perlieta vandeniu.
Spėjo, kad gaisrą sukėlė žvakė
Įvykio vietą apžiūrėję Valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistai iš pradžių spėjo, kad jis galėjo kilti dėl neatsargaus žmonių elgesio.
Gaisro židinyje, netoli apdegusios tujos, buvo rasta vaško liekanų ir stiklo šukių, todėl pamanyta, kad čia buvo deginamos žvakutės, kurios ir sukėlė gaisrą.
Ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu buvo pradėtas po to, kai atsakomybę už gaisro sukėlimą prisiėmė Panevėžio rajono gyventojas J.Vancevičius.
Nustebino pensininko skambutis
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui Ramūnui Sarapui telefonu paskambinęs J.Vancevičius pareiškė, kad tai jis sukėlė gaisrą Kryžių kalne.
Pensininko skambutis komisarą nustebino. R.Sarapas susisiekė su savo kolegomis Panevėžyje ir paprašė nuvykti pasikalbėti su J.Vancevičiumi bei įsitikinti ar šis žmogus yra adekvatus.
Velžiškis kreipėsi ir į Prezidentę
Per apklausą pensininkas tvirtino, kad taip pasielgė norėdamas atkreipti dėmesį į jo ir jo šeimos atžvilgiu vykdomą teismų neteisybę.
J.Vancevičius aiškino, kad jo šeima nukentėjo nuo vienos Panevėžio teisėjos sprendimo, dėl kurio prarado 80 tūkstančių litų (23 tūkstančius 270 eurų).
Pasak velžiškio, nors įvyko net 53 teismo posėdžiai, tiesos rasti jam nepavyko. Netekęs kantrybės praėjusių metų pabaigoje J.Vancevičius parašė raštą Prezidentei, kuriame pasiskundė, dėl teismų neveiksnumo ir įspėjo, kad „dėl tiesos įrodymo yra pasiruošęs net padegti Kryžių kalną“.
Iš prezidentūros gautas atsakymas, kad ši institucija negali kištis į teismų darbą, pensininką dar labiau nuvylė.
Vyras sakė papuolęs į aklavietę, nes niekas jo neišklausė. Tada jis ryžosi įgyvendinti savo grasinimą.
Grįždamas namo verkė
Padegti Kryžių kalną J.Vancevičius nusprendė savo auksinių vestuvių dieną.
Balandžio 10-osios ryte jis į plastikinį butelį įsipylė apie pusę litro dyzelino ir, sėdęs į savo automobilį, nuvyko prie Kryžių kalno.
Dyzelinu sumirkytą skudurą pensininkas sakė numetęs į tą vietą, kur stovėjo daugiausia supuvusių kryžių.
Padegęs skudurą J.Vancevičius nelaukė, kol kils gaisras, o sėdo į automobilį ir išvažiavo.
Bevažiuodamas namo vyras sakė verkęs ir jaudinęsis, kad „tokiu būdu turi skintis kelią link tiesos“.
Galėjosi įvykdęs nusikaltimą
Grįžęs namo J.Vancevičius sakė iškart nuvykęs į Panevėžio apygardos prokuratūrą ir ten pasakęs, ką padarė. Prokuratūroje jį išklausiusi moteris liepė kreiptis į policiją.
Tada J.Vancevičius internete susirado Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko telefoną ir juo paskambinęs pasakė, kad padegė Kryžių kalną.
Per apklausą J.Vancevičius sakė suprantąs, kad padegdamas Kryžių kalną padarė nusikaltimą, bet teisinosi, kad taip pasielgti privertė jo ir jo šeimos atžvilgiu vykdoma teismų neteisybė.
Vyras aiškino, kad tokiu drastišku poelgiu tenorėjo, kad būtų atkreiptas dėmesys į patirtą skriaudą ir kad jį kas nors išgirstų.
J.Vancevičius tvirtino, kad labai išgyvena ir gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo.
Velykas praleido areštinėje
Po apklausos J.Vancevičiui buvo skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Vėliau buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl įtariamojo suėmimo. Kadangi teismas šį prašymą patenkino, Velykas J.Vancevičius praleido už grotų – vėliau pensininkas buvo išleistas į laisvę.
Dėl per gaisrą suniokotų kryžių padegėjui civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.
Skirdamas bausmę J.Vancevičiui teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir gailėjosi.
