Šis posėdis turėtų būti vienas paskutiniųjų. Jo metu planuojama apklausti likusius devynis liudininkus iš trisdešimties. Per kitą posėdį reikės dar apklausti medicinos ekspertus, o paskui jau gali būti sakomos baigiamosios kalbos.
„Labai sunku apie tai kalbėti“, – prisiminęs baisias akimirkas, kai mažylis visas sudaužytas ne sąmonės buvo pristatytas į Kauno klinikas, naujienų portalui lrytas.lt prieš teismo posėdį ištarė garsus Lietuvos gydytojas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas.
Pasak R.Kėvalo, per ilgametę darbo patirtį taip baisiai sumušto vaiko jis dar nebuvo matęs: „Dar niekada tokių vaizdų neregėjau. Tikiuosi, daugiau ir nepamatysiu nei aš, nei jaunesnė medikų karta.
Galimybės išgyventi vaikeliui nebuvo. Jis buvo užmuštas jau namuose“.
Berniuko širdis sustojo praėjus dviem dienom nuo jo sumušimo – jo gyvybę palaikė medicininė aparatūra.
Nepaisant visą Lietuvą sukrėtusios Mato mirties, R.Kėvalas konstatavo liūdną faktą – ir po jos nemažėja į ligoninę atvežamų sudaužytų vaikų skaičius.
„Turi užaugti nauja karta, kuri supras, kad smurtas yra blogai. Tada padėtis pagerės. Bet kol tai įvyks, gali praeiti dar 20-30 metų“, – svarstė gydytojas.
Sukrėsti ir kiti gydytojai
Pirmadienį į teismą atvyko ir M.Kaziukaitytės tėvai, Kėdainių darbo biržos psichologai, šio miesto medikai. Jie taip pat pakviesti duoti parodymų.
„Berniukas buvo jau nekvėpuojantis. Dirbu daug metų, bet tokių siaubingų vaizdų taip pat dar nemačiau. Iš pradžių jis buvo pristatytas pas mus, o vėliau pervežtas į Kauną“, – portalui lrytas.lt pasakojo Kėdainių ligoninėje budėjusi gydytoja Aurelija Skavronskienė.
Parodymus per ankstesnius posėdžius jau davė policijos pareigūnai, pedagogai, įtariamųjų kaimynai, vaistininkai, nusikaltimo dieną bendravę su M.Kaziukaityte.
Aplausti abu kaltinamieji, taip pat berniuko tėvas Artūras Abromaitis, pateikęs 300 tūkst. eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, M.Kaziukaitytės močiutė Jagvyga Ančerevičienė.
Viena kaimynių prisipažino egzekucijos dieną girdėjusi vaiko riksmą, jo skriaudėjų piktus šūksnius, smūgius, tačiau pagalbos ji neiškvietė – savo namuose pagarsino televizorių, kad jos ausų daugiau nepasiektų triukšmas ir berniuko kūkčiojimas.
Vaikelis savo namuose buvo mirtinai sumuštas daugiau nei prieš metus – 2017-ųjų sausio 25 dieną. Po dviejų parų jis užgeso Kauno klinikose, neatgavęs sąmonės.
Berniukui dėl neteisingai ištartų skaičių kumščiais, diržu, telefono įkrovikliu buvo suduoti net 135 smūgiai, jo galva daužyta į vonios kambario sieną.
Gėrė raminamuosius
Sužvėrėję sugyventiniai kaltę verčia vienas kitam, tačiau teisėsauga turi svarių įrodymų, kad jie abu prisidėjo prie nužudymo.
Viename teismo posėdžių baisų vakarą prisiminė Kėdainių greitosios pagalbos stoties medikai.
„Berniukas gulėjo ant grindų be sąmonės, nekvėpuojantis. Mėlynėmis buvo nusėtas visas jo kūnelis. Vėliau man pačiam teko gerti raminamuosius – vaizdai buvo siaubingi“, – naujienų portalui pasakojo vairuotojas-sanitaras Modestas Mockus, kartu su kolegomis puolęs gaivinti Matuko.
Gydytojai Robertai Barisnevičienei įstrigo viena detalė – M.Kaziukaitytė nerodė jokių emocijų, visiškai neatrodė, kad ji prislėgta ar išsigandusi.
„Susidarė įspūdis, tarsi smalsaujanti kaimynė atėjo pasižiūrėti, kas vyksta“, – prisiminė medikė.
G.Kontenis tuo metu vaikščiojo po butą rankomis susiėmęs galvą ir nerišliai kažką kartojo.
Po nelaimės abiejų sugyventinių organizme aptikta narkotikų.
Dirbo aplaidžiai
Jei šeimoje pragarą patyrusio berniuko žodžiai būtų buvę išgirsti laiku, jis galėjo likti gyvas.
Gumbą ant berniuko galvos praėjusių metų lapkričio pabaigoje pamačiusi ir jo prisipažinimą „Gedas mane muša“ išgirdusi darželio „Vaikystė“ auklėtoja Ilona Rusilienė sukėlė ant kojų institucijas, bet jos tinkamai neveikė.
Auklėtoja įžvelgė lemtingą klaidą – tarnybos, turėjusios apginti mažylį, patikėjo suaugusiaisiais, o ne juo.
Sugyventiniai tąsyk pareiškė, kad berniukas nukrito nuo laiptų.
Vaikas apie patiriamą smurtą papasakojo ir darželio medicinos seseriai Irinai T., tačiau policija ir į jos žodžius nekreipė dėmesio – paviršutiniškai dirbant, byla buvo nutraukta vos po 8 dienų.
Tyrimą atlikęs buvęs G.Kontenio klasės draugas Kėdainių policijos pareigūnas Aurimas Mickevičius buvo atleistas iš darbo, o prokurorei Ingai Balkūnei skirtas papeikimas. Jie abu baudžiamosios atsakomybės išvengė.
Po nužudymo išaiškėjo, kad vaikas namuose buvo ne tik mušamas, bet ir patyrė baisias patyčias – nuolat vadintas benkartu, mažu durneliu, kitais žeminančiais žodžiais.
Mušė visą dieną
G.Kontenis berniuką ėmė mušti, kai jis neteisingai ištarė skaičių pavadinimus. Įtariama, kad prie egzekucijos prisidėjo ir motina.
Ant abiejų sugyventinių krumplių aptikta mušimo žymių. Buvusiai kameros draugei M.Kaziukaitytė papasakojo, kaip trankė sūnaus galvą į vonios kambario sieną. Kameros draugė tai paliudijo teisme.
Berniukas su pertraukomis buvo daužomas nuo 10 valandos ryto beveik iki pat vidurnakčio.
Pasak M.Kaziukaitytės sugyventinio, ji pirma pradėjo mušti berniuką. M.Kaziukaitytė neigė smurtavusi prieš vaiką, neva tik jį pastūmusi.
G.Kontenis anksčiau buvo teistas narkotikų platinimo byloje, taip pat už žiaurų merginos, su kuria draugavo iki pažinties su M.Kaziukaityte, sumušimą.
