Po eismo įvykio 1,66 promilės alkoholio (vidutinis girtumas) įpūtusi D.Gineikaitė puolė karštligiškai skambinti savo plačiam pažįstamų ratui, apipylusi juos įvairiais prašymais.
2015 metų gruodį svetimą automobilį apdaužiusi NŽT vadovė susisiekė su buvusiu vidaus reikalų ministru Gintaru Furmanavičiumi, tuometiniu susisiekimo viceministru Sauliumi Girdausku, Kauno policijos pareigūnais.
D.Gineikaitė paskambino ir vienam „MG Baltic“ vadovų R.Kurlianskiui, kuris tuo metu, manoma, turėjo didelę įtaką tam tikroms žiniasklaidos priemonėms.
Teisėsauga tuo metu slapta legaliai klausėsi D.Gineikaitės pokalbių telefonu, įtariant aferas Nacionalinėje žemės tarnyboje.
NŽT vadovė prisipažino R.Kurlianskui, jog pateko į avariją, jai nustatytas girtumas.
„Ką galima padaryti, kad informacija nepatektų į viešumą?“, – pašnekovė teiravosi R.Kurlianskio.
„R.Kurlianskis atsakė, jog pažiūrės, pabandys tai padaryti. Telefonu pažadas buvo duotas. Tačiau per apklausą jis tvirtino, jog po pokalbio jokių veiksmų nesiėmė“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo kaltinimą D.Gineikaitės byloje palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius.
R.Kurlianskis – nekalbus
Portalui lrytas.lt susisiekus su R.Kurlianskiu, pastarasis nenorėjo pasakoti pokalbiu su D.Gineikaite detalių.
„Teisme liudysiu ir pamatysite“, – pareiškė jis.
Apie pasitraukimą paskelbęs „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis įtariamas žarstęs dosnius kyšius praėjusios kadencijos Seimo nariams už koncernui naudingus žingsnius.
Teisėsaugos duomenimis, vien tik buvusiam Liberalų Sąjūdžio lyderiui E.Masiuliui nubyrėjo daugiau nei 100 tūkst. eurų.
Įtarimai pareikšti ir buvusiems liberalams Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, Darbo partijai priklausiusiam Vytautui Gapšiui.
Darbo partijai įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ – šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Praėjusių metų gruodį buvo paskelbta, kad R.Kurlianskis traukiasi iš šio koncerno.
Ieškojo įtakingų užtarėjų
D.Gineikaitės byloje dėl girtumo nuslėpimo liudytojais pripažinti R.Kurlianskis ir kiti žinomi žmonės – politikai, teisėsaugos pareigūnai, o keturi medikai tapo kaltinamaisiais.
NŽT direktorė po avarijos paskambino maždaug dešimčiai žmonių.
Buvusio vidaus reikalų ministro G.Furmanavičiaus, kuris tuo meto jos patarėjo pareigas, D.Gineikaitė prašė imtis veiksmų, kad apie įvykį nesužinotų žiniasklaida, o ji išvengtų atsakomybės.
Apie tai paskelbė prokuroras D.Stankevičius, Kauno apylinkės teismui atvertus bylą.
G.Furmanavičius ir D.Gineikaitė priklausė Darbo partijai.
„G.Furmanavičius kažką bandė daryti, bet jo veiksmai nevirto nusikaltimu“, – D.Stankevičius portalui lrytas.lt paaiškino, kodėl buvęs ministras nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovė paskambino tuo metu tuomečiui Darbo partijos deleguotam susisiekimo ministrui S.Girdauskui ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkui Remigijui Stukui.
Buvo skambinta ir Policijos departamento atstovams, atsakingiems už ryšius su visuomene, – jų prašyta, kad įvykis nepatektų į viešas suvestines.
Pašnekovų laimei, dauguma jų nepuolė vykdyti D.Gineikaitės pageidavimų, o jei kas ir puolė, iki nusikaltimo neprieita.
Ketvirtadienį teisme liudytojais turėtų būti apklausti R.Kurlianskis, G.Furmanavičius, S.Girdauskas, buvęs policininkas Gintautas Kvietkauskas, D.Gineikaitės tėvas Vytautas Gineika ir Rolandas Dovidaitis.
Teisiama su 4 medikais
Išpurvintą mundurą skalbti puolusi D.Gineikaitė paskui save į teisiamųjų suolą nusitempė keturis medikus – Kauno klinikinės ligoninės direktorių Gediminą Abeciūną, jo pavaduotoją Kastytį Grigonį, gydytoją Artūrą Šulnių ir Salomėją Skersienę.
KKL darbuotojams pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, o D.Gineikaitei – kurstymu piktnaudžiauti.
D.Gineikaitė avariją Kaune sukėlė dar 2015 metų gruodžio 19 dieną.
Po eismo įvykio įpūtusi 1,66 promilės (vidutinis girtumo laipsnis) ji karštligiškai puolė ieškoti pagalbos, skambino pažįstamiems, tarp jų – Kauno klinikinės ligoninės vadovui G.Abeciūnui, lankėsi šioje gydymo įstaigoje.
G.Abeciūnas ne darbo dieną, šeštadienį, nedelsdamas susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budinčiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A.Šulniui.
Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną ir kitą rytą, jau išsiblaiviusi. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne.
Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas švarus mėginys, o tas, kuriame yra promilių, sunaikintas.
Mėginys su promilėmis aptiktas prie slaugytojos S.Skersienės namų Kauno rajone esančioje šiukšliadėžėje.
Praėjus dviem dienoms nuo avarijos A.Šulnius pareigūnams teigė, jog jam paskambinęs K.Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G.Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio.
A.Šulnius iš pokalbio su K.Grigoniu suprato, kad jis D.Gineikaitei turės padėti.
Atvykusi D.Gineikaitė pabrėžė A.Šulniui, kad viskas suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe – direktoriumi G.Abeciūnu ir K.Grigoniu. Tiesa, A.Šulnius po kurio laiko pakeitė parodymus, o ligoninės vadovai tikino, jog jis veikęs savarankiškai.
Kilus skandalui, D.Gineikaitė buvo atleista iš NŽT vadovės pareigų, vėliau buvo atleistas ir G.Abeciūnas.
