Ne kartą už vagystes ir sukčiavimą teisto nuo policijos besislapstančio 25 metų L.Navarsko paieška buvo paskelbta dar 2015 metais. Tik neseniai šis Druskininkų gyventojas sulaikytas Didžiojoje Britanijoje ir pagal Europos arešto orderį perduotas Lietuvai.
Kitas L.Navarsko bendrininkas, individualios įmonės savininku prisistatantis druskininkietis 32 metų Laimonas Vaškevičius teismo nuosprendį už prekybą žmonėmis jau išklausė gegužę.
L.Vaškevičius ir L.Navarskas išnaudojo du socialiai pažeidžiamus asmenis – pažadėję jiems gerai mokamą darbą užsienyje išsivežė į Vokietiją ir Prancūziją, vertė ten vogti iš parduotuvių.
Apgailėtinai gyvenę lietuviai buvo atsidūrė beviltiškoje padėtyje – nemokėdami kalbos, likę be pinigų, sulaukę grasinimų, patyrę ir smurto proveržių klusniai vykdė druskininkiečių nurodymus.
L.Navarskas ir L.Vaškevičius su žemo intelekto socialiai pažeidžiamais vyrais elgdavosi kaip su gyvuliais – patys apsistodavo viešbučiuose, o juos palikdavo nakvoti automobiliuose.
Vogta lašiša – skanesnė
Vagiliautojams druskininkiečiai žadėjo premijas, bet jie nieko negaudavo. Vadeivos užverbuotų samdinių nemaitindavo – liepdavo patiems prasimanyti produktų.
Vienas nukentėjusysis prisiminė, jog L.Navarskui bene labiausiai patikdavo rūkyta ir sūdyta lašiša – su ilgapirščiais prie parduotuvių slampinėjęs vyras reikalaudavo krautis į užantį žuvų pakuotes.
Vagysčių sumanytojai kartais ir patys patraukdavo į prekybos centrus – samdiniams rodydavo ženklus, tik baksnodavo į išdėliotas prekes, bet patys jų neliesdavo.
Prancūzijoje keliskart įkliuvusiems vagišiams skirtos baudos.
Paleisti vyrai susisiekdavo su L.Vaškevičiumi ir L.Navarsku ir toliau vagiliaudavo. Vėliau kontaktai nutrūko – gauja išsibarstė.
Sulaikytas L.Navarskas iš pradžių prisipažino kaltu, o paskui pradėjo aiškinti niekada neįkalbinėjęs bedarbių važiuoti į užsienį, nereikalavęs, kad jie vogtų iš parduotuvių, smurto nenaudojęs.
Vagis užsidirbdavo duonai
L.Navarskas įrodinėjo, jog jo ir sėbro L.Vaškevičiaus vagystėms iš parduotuvių užverbuoti lietuviai neva patys veržėsi į užsienį iš anksto žinodami, kuo jiems ten reikės užsiimti.
„Visi vogėme – buvome lygūs. Aš pats tuomet įkliūdavau net dažniau nei kiti“, – Klaipėdos apygardos teisme aiškino Vokietijoje ir Prancūzijoje už vagiliavimą iš parduotuvių ne kartą teistas L.Navarskas.
Per savo gyvenimą vos kelerius mėnesius legaliai dirbęs L.Navarskas vagystes vertina kaip tam tikrą profesinę veiklą, dėl to nė kiek nesigraužia, aukų kalbas vadino išpūstu muilo burbulu.
Druskininkiečiui skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vienam nukentėjusiajam jis turės atlyginti 2500 eurų vertės moralinės žalos ieškinį.
Merginos pasipustė padus
Nustatyta, kad L.Vaškevičius ir L.Navarskas 2014 metų pavasarį Lietuvoje užverbavo, išgabeno į užsienį du socialiai pažeidžiamus bedarbius, juos išnaudojo nusikalstamai veikai ir iš to pelnėsi.
Viena auka į Druskininkus atvyko iš Klaipėdos, o kita – iš Ignalinos. Lengvatikiai traukiniu nuvežti į Vilnių, o iš ten automobiliais „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen Passat“ išgabenti į užsienį.
Grupėje buvo ir dvi merginos. Prieš kelionę į Vokietiją jos buvo nuvežtos pernakvoti į sodo namelį.
Ryte atvykęs pasiimti bendrakeleivių L.Vaškevičius vienos merginos ir vaikino neberado.
„Mergina pabėgo išsigandusi, kad bus išvežta parduoti organams, o vaikinas išmestas per išgertuves kilus konfliktui. Paryčiais atradę jį prie degalinės važiavome kartu“, – kelionės pradžią prisiminė L.Navarskas.
Vaikiną, kuriam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas ir elgesio sutrikimas, L.Vaškevičius įkalbėjo vykti į Prancūziją ir dirbti statybose už gerą užmokestį.
Panašiai sugundytas ir kitas vyras.
Atsibastę į Vokietiją lietuviai prekybos centruose pasivogdavo maisto, cigarečių, dyzelino iš degalinių. Pirmosiomis dienomis kita mergina parduotuvėje nualpo, išvežta į ligoninę negrįžo.
Vietoj premijų – grasinimai
Jau pakeliui paaiškėjo, kad užverbuotieji legaliai nedirbs – turės vogti prekes iš parduotuvių, o jeigu nesutiks, galės vykti į Lietuvą savais keliais – pėsčiomis, gal net šlubuodami, nes gaus į kaulus.
L.Vaškevičiaus ir L.Navarsko atvežti į Prancūziją du vyrai ten vogė kosmetiką, maistą, gėrimus. Buvo nuvežti vagiliauti ir į Londoną.
Vieną nukentėjusįjį, kuris laukuose kasinėdamas metalo laužą per mėnesį Lietuvoje uždirbdavo apie 100 eurų, L.Vaškevičius sugundė kalbomis apie tai, kad jis užsienyje per mėnesį į kišenę susižers 1000 eurų.
Pakeliui į Vokietiją vyras sužinojo, kad turės vogti iš parduotuvių, bet nebegalėjo nieko pakeisti. Pasak jo, visas iš parduotuvių pagrobtas prekes susišluodavo L.Vaškevičius ir L.Navarskas.
L.Vaškevičius iš pradžių už gerą darbą žadėjęs premiją. O paskui pradėjo grasinti bedarbiams, kad atsuktuvu išbadys akis, sumuš, jeigu nevogs išvis ar per mažai prekių išneš.
Nutarė sprukti iš nelaisvės
Vagysčių sumanytojai naudojosi tuo, kad žemo intelekto jaunuolis nesusigaudydavo, kur esąs, – patikliai kinkuodavo galva, kai jam pasakydavo, kad atsidūrė Amerikoje.
Kelis kartus įkliuvęs policijai vaikinas negalėjo paaiškinti, kad yra išnaudojamas, nesuprato, nei kokiame mieste, nei kokioje šalyje atsidūrė.
Nebegalėdamas susisiekti su L.Vaškevičiumi ir L.Navarsku lietuvis pasiryžo iš Prancūzijos kulniuoti namo pėsčiomis, bandė stabdyti pakeleivingas mašinas.
Pamatęs ant suolelio sėdinčią moterį vyras kažkaip sugebėjo su ja susišnekėti naudodamasis „Google“ sistemos vertėju.
Moteris varguolį pakvietė į namus, pavalgydino, leido nusimaudyti, paskambinti artimiesiems, suteikė laikiną prieglobstį.
Panaši kito prekeivių žmonėmis parankinio istorija.
Po kelių sėkmingų vagysčių iš „Lidl“ parduotuvės jis bandė pavogti parfumerijos už 1600 eurų, buvo sulaikytas ir atsidūrė už grotų.
Lietuvis teisme pakeitė duotus parodymus, tikino, kad vogti niekas nevertė, nereiškė pretenzijų vergvaldžiams, tačiau teismas pasikliovė ankstesniais nukentėjusiojo parodymais.
