Kaip BNS penktadienį sakė Marijampolės apskrities policijos Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Dainius Zubas, Rusijos teisėsauga sprendžia dėl pabėgėlio statusą turinčio lietuvio išdavimo Lietuvai.
„Pagrindinė bėda buvo, kad jis turėjo pabėgėlio statusą Rusijoje oficialiai ir tai buvo kliūtis jį perduoti. Policija, aišku, dirbo savo darbą. Dabar įsijungė kiti teisiniai procesai, persvarstomas tas klausimas Rusijoje mūsų iniciatyva“, – sakė pareigūnas.
D. Zubo teigimu, kol kas nėra žinoma, ką nuspręs Rusijos teisėsauga ir kada galėtų būti priimtas sprendimas.
Portalas Delfi.lt pranešė, kad A. Geležius Rusijos Karaliaučiaus srityje sulaikytas pernai spalio 30 dieną.
Lietuvos pareigūnai buvo informuoti apie jo sulaikymą, tačiau informacija apie tai iki šiol viešai neskelbta.
Marijampolės apskrities policija A. Geležiaus ieško nuo 2012 metų pabaigos, kai jis buvo nuteistas dėl dviejų žmonių nužudymo.
Buvęs liberaldemokratas, Kalvarijos savivaldybės tarybos narys slapstosi nuo jam skirtos 14 metų laisvės atėmimo bausmės.
A.Geležius nuteistas už tai, kad 1994 metų pavasarį žiauriai nužudė du vyrus, kurie neva buvo apvogę jo brolį. Siekdamas susigrąžinti pagrobtus pinigus, jis kankino, o vėliau žiauriai nužudė to paties miestelio gyventojus – Raimondą Akelį ir Zenių Valinčių. Nužudytųjų kūnai iki šiol nerasti.
A.Geležiaus įgaliojimai savivaldybės taryboje buvo nutraukti 2006 metais. Tuometinė Liberalų demokratų partija (dabar partija „Tvarka ir teisingumas“) sustabdė A. Geležiaus ir kaip partijos Kalvarijos skyriaus pirmininko, ir kaip partijos nario įgaliojimus.
R.Akelio ir Z.Valinčiaus nužudymo byla daug metų buvo apaugusi gandais.
Nežinia, kaip tyrimas būtų pasibaigęs, jei ne A.Geležiaus pusbrolis Algirdas Vasiliauskas (dabar jau miręs) ir galų gale išdrįsę liudyti žiaurios egzekucijos liudininkai – tuomečio Kūno kultūros instituto studentai.
Su pusbroliu konfliktuojantis A.Vasiliauskas 2004-aisiais A.Geležiui pasamdė žudiką. Šis apie planuojamą nusikaltimą pranešė policijai.
Pareigūnai tąsyk imitavo A.Geležiaus žmogžudystę. Buvo paviešinta neva aukos krauju aptaškyto automobilio nuotrauka.
A.Vasiliauskas įkliuvo su įkalčiais ir buvo nuteistas pusseptintų metų laisvės atėmimo.
Kalvarijietis neslėpė, jog ant pusbrolio širdo už pavogtą kontrabandinių cigarečių krovinį. Jo žudyti neva nenorėjo, prašė tik pagąsdinti.
Sėdėdamas kalėjime A.Vasiliauskas nuosprendį apskundė Apeliaciniam teismui ir pats pradėjo bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, papasakojo apie dvigubą žmogžudystę.
Jo informacija turėjo didelės reikšmės tyrimui, todėl A.Vasiliauskas buvo paleistas į laisvę, kol Apeliacinis teismas nagrinėjo jo skundą, o A.Geležius, ką tik buvęs nukentėjusiuoju, ėmė slapstytis.
Jis buvo išmestas iš Kalvarijos savivaldybės tarybos, nes beveik aštuonis mėnesius be pateisinamos priežasties neatvyko į posėdžius.
Besislapstantis A.Geležius Naujųjų metų išvakarėse tuometei Kalvarijos vicemerei atsiuntė elektroninį laišką, kuriame visus tarybos narius pasveikino Kalėdų proga ir palinkėjo santarvės bei Dievo palaimos.
Laiške jis prasitarė, jog sunku būti teisuoliu.
Iš pogrindžio A.Geležius nusprendė išlįsti 2006-ųjų kovą. Jis pats atvyko į Generalinę prokuratūrą ir buvo suimtas.
2007-aisiais dvigubos žmogžudystės bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos ir Apeliacinis teismas A.Geležių išteisino.
Tačiau 2011-aisiais Aukščiausiasis teismas nusprendė, jog byla išnagrinėta netinkamai ir grąžino ją.
Po metų skelbiamo nuosprendžio A.Geležius neatvyko išklausyti, nes, matyt, nujautė nepalankų sprendimą.
Niekada savo kaltės nepripažinęs kalvarijietis vėl pasislėpė ir po penkerių metų gyvenimo užsienyje pastaruoju metu laukia ekstradicijos.
Apie A.Geležiaus kaltę teisėsaugai pasakojo ne tik dėl dingusios kontrabandos pykęs jo pusbrolis.
Tuomečio Kūno kultūros instituto studentų liudijimai padėjo atskleisti šiurpią dviejų jaunų žmonių egzekuciją.
Pats mokęsis šiame institute A.Geležius tris studentus bendrabutyje prisikalbino padėti atgauti pavogtus pinigus. Buvo kalbama apie 16 tūkst. litų.
Kompanija A.Geležiaus vairuojamu automobiliu „VAZ 21063“ iš pradžių važiavo į Marijampolę. Joje įtariamų vagyste vyrų nerado, todėl nuvyko į Kalvariją.
Važinėdami po miestelį jie prie turgaus sustojo ir jėga įsisodino du jaunus vyrus, kuriuos nusivežė prie ežero.
„Užlipome ant kalniuko. A.Geležius vieno vyro rankas surišo virve ir paguldė ant žemės, kitą gulintį antrankiais prirakino prie medžio.
Pritūpęs A.Geležius jų klausinėjo, kur yra pinigai, daužė rankomis jiems per inkstus. Mes stovėjome šalia.
Viskas vyko gal tris valandas. Kad anuos vyrus labiau įbaugintume, iškasėme duobę.
Virve surištas vyras netikėtai išsilaisvino, išsitraukė ginklą ir šovė į mūsų pusę, tačiau šūvių nepasigirdo, matyt, ginklas užsikirto.
A.Geležius vyrą pasivijo, atėmė ginklą, vėl surišo ir paguldė.
Jau temo, kai abiems vyrams A.Geležius liepė lipti į duobę“, – pasakojo vienas liudininkas.
Studentai buvo įsitikinę, jog jie yra reikalingi tik tam, kad įbaugintų, primuštų įtariamus vyrus, tačiau skaudžiai apsiriko.
Gąsdinami ir daužomi kalvarijiečiai neprisipažino pavogę pinigus, tačiau A.Geležius jais nepatikėjo ir išsitraukė ginklą.
Aukos, į kurias buvo nukreiptas vamzdis, vis tiek neigė vagystę.
„Tada A.Geležius keliais šūviais vieną vyruką nušovė. Kitas po jo draugo sušaudymo prašė: „Algi, pasigailėk, atiduosiu visus pinigus“. A.Geležius pasakė: „Nėra išeities, reikia dėti ir kitą“.
Po šių žodžių jis nušovė ir kitą vyruką. Mes ištikti šoko pradėjome užkasinėti duobę su lavonais.
Beužkasinėjant vienas iš nukentėjusiųjų ėmė keltis. A.Geležius mums liepė jį pribaigti, bet mes nesutikome. Tada jis pats medžiokliniu peiliu subadė tą vyruką. Po to subadė ir kitą, jei kartais šis dar būtų gyvas.
Kai užkasėme kapavietę, mus parvežė į Kauną. A.Geležius, išleisdamas mus iš mašinos, pasakė, jei kam nors žioptelėsime apie tai, tai ir mums bus tas pats kaip aniems vaikinams.
Po kurio laiko jis mūsų prašė, kad padėtume perlaidoti anuos vaikinus, bet mes atsisakėme“, – prisiminė liudininkas.
Pareigūnams pavyko rasti ginklą, kuriuo į pagrobėjus bandė šaudyti Z.Valinčius, ir kurį iš jo atėmė A.Geležius. Senovinio modelio revolveris buvo aptiktas ežere, prie kurio vyko egzekucija.
Be to, kratos metu namuose, kuriuose tuomet gyveno A.Geležius, buvo rastas automato „Kalašnikov“ vamzdžio antgalis.
Žmogžudystės liudininkai teigė, jog A.Geležius į aukas šaudė nupjautavamzdžiu šautuvu.
R.Akelio ir Z.Valinčiaus kūnai nusikaltimo vietoje nebuvo rasti. Neabejojama, jog jie buvo iškasti ir paslėpti kitur.
Nužudytųjų artimiesiems skaudu, jog jie iki šiol nežino, kur yra jaunų vyrų palaikai, ir negali deramai jų palaidoti.
