„Oficialiai ji skelbdavo, kad pirmas seansas kainuoja 50 eurų, paskui antras seansas 100 eurų, vėliau ta pilietė matydama ir jausdama žmogų ir jei matydavo, kad žmogus pasiturintis arba disponuoja didesne pinigų suma, skambindavo į telefonus prašydama ateiti dar kartą.
Jei ne, tai kažkas negero atsitiks su giminėm. Iki mirties net atvejų“, – sakė Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Sigitas Šemenis.
Rumunė atvykdavo vis į kitą Lietuvos miestą. Klientų rasdavo į vietinius laikraščius įdėjusi skelbimus. Vienam piliečiui aiškiaregės seansai atsiėjo šimtatūkstantines sumas.
Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, sulaikydami rumunę, užkirto kelią analogiškam nusikaltimui – Roksandra iš Vilniaus rajono gyventojo jau kėsinosi išvilioti apie 10 000 eurų
„Vilniaus rajono gyventojas ketino parduoti netgi žemės sklypą, kad gautus pinigus galėtų atiduoti aiškiaregei“, – teigė S.Šemenis.
Dabar aiškiaregė jau sulaikyta, žinomi 3 nuo jos nukentėję asmenys, policija ieško daugiau nukentėjusių. Pareigūnai šarlatanus prilygina telefoniniams sukčiams.
Vyriausiaja Lietuvos ragana vadinama Vilija Lobačiuvienė sako žinanti ir daugiau panašių istorijų.
„Menininkas, židinių darytojas, vienai Klaipėdoje gyvenančiai aiškiaregei nešė duoklę, nes pasakė, kad per 7 kartas prakeikti. Jis sakė neturiu pinigų, tada sakė – atidirbk. Tada jis jai pastatė porą židinių ir dar kiemą išgrindė trinkelėmis“, – pasakojo V. Lobačiuvienė.
Tokių atvejų netoleruoja ir patys magijos pasaulio atstovai. Yra įkurta speciali etikos tarnyba.
„Jei tik pasiskundžia tam tikroje grupėje žmogus, kad jį apgavo, kad prakeiksmas, prašo nešti pinigus – etikos tarnybą mes susišaukiame ir kviečiame tą žmogų ant kilimėlio“, – aiškino vyriausioji Lietuvos ragana.
Psichologai sako, kad dažniausiai į būrėjus, aiškiaregius ar ekstrasensus kreipiasi žmonės, kuriems reikėtų psichologų pagalbos.
„Jei tik moki užduoti teisingus klausimus, moki stebėti ir matyti – gauni daug žinių, kuriomis gali naudotis. Ar geriems tikslams, ar prastiems, čia jau yra pasirinkimo klausimas“, – sakė psichologė Eglė Pelienė–Venslovė.
Pasak psichologės, vieno kalto tokiose situacijose nebūna, jei yra paklausa – yra ir pasiūla.
