Pareigūnai iš pat pradžių įtarė, kad V.Bervingas galėjo įvykdyti nusikaltimą ne spontaniškai, o kruopščiai viską apgalvojęs. Kalėjimas galėjo būti jo tikslas, nes jis neturėjo nuolatinio stogo virš galvos. Nakvynės namuose benamiai apgyvendinami tik laikinam laikotarpiui.
Pasvėręs visus įrodymus, tokią išvadą padarė ir Kauno apygardos teismas, V.Bervingui skyręs 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Savo aukos artimiesiems jis privalės sumokėti 30 tūkst. eurų neturtinę žalą, tačiau išieškoti skolą iš niekur nedirbančio ir turto savo vardu neturinčio vyro bus sunkiai įmanoma misija.
Benamis savo kaltę pripažino. Jo auka užgeso nuo vienintelio peilio dūrio į krūtinę.
V.Bervingas neslėpė, jog niršo ant R.Purvinsko, kuris esą vogdavo iš jo cigaretes, o vėliau – ir pinigus.
„Jei dar kartą žiurkiausi, nusuksiu tau galvą“, – prieš nužudymas kambario draugą, pagrasino V.Bervingas.
R.Purvinsku jis skundėsi ir kitiems benamiams: „Kaip jis gali vogti iš savų?“.
Nusikaltimo dieną, 2017 metų spalio 10-ąją, R.Purvinskas išėjo prašyti iš praeivių išmaldos.
Vyrui žengiant pro duris, V.Bervingas davė 5 eurus ir paprašė nupirkti vyno.
R.Purvinskui sugrįžus su buteliu, Nakvynės namų gyventojai susėdo prie stalo.
V.Bervingas neva pasigedo 20 eurų, kuriuos laikė piniginėje. Jis stvėrė nuo stalo virtuvinį peilį ir smogė sugėrovui.
Aukai susmukus, jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir ištarė: „Nudūriau žmogų“.
Atvykus greitajai pagalbai, R.Purvinskas jau buvo miręs.
Žmogžudys vieną kartą buvo atsidūręs teisiamųjų suole – tarnaudamas sovietų kariuomenėje, 1985 metais sužalojo žmogų.
V.Bervingas anksčiau dirbo savivaldybės bendrovėje „Kauno švara“, tačiau jam pakišo koją alkoholis. Vyras neteko darbo, jo namais tapo gatvė.
R.Purvinską irgi parklupdė svaigalai, tačiau vyras paskutiniais savo gyvenimo mėnesiais jis bandė atsitiesti. Nakvynės namuose benamį lankė artimieji – buvusi žmona ir vaikai.
R.Purvinskui dukra neseniai Kaune buvo parūpinusi būstą, kuriame jis ketino apsigyventi.
Žmogžudystė nustebino Nakvynės namų darbuotojus – jų tvirtinimu, V.Bervingas ir jo auka buvo ramaus būdo, rūpesčių nekeldavo.
