Prieš pusantrų metų nutarę susidoroti su jiems neįtikusiu jaunu biržiečiai keli nusikaltėliai susirado jį vienos moters namuose.
Ten talkininkas po mėšlavežio šeimininkų buvo pavaišintas alumi ir miegojo.
Sugriebę nelaimėlį už rankų ir kojų atvykėliai jį išnešė į kiemą, apspardę įgrūdo į mašinos bagažinę ir išvažiavo.
Moteris apie siaubingą įvykį iškart pranešė policijai, bet nusikaltėliai spėjo įvažiuoti į mišką ir jame dingti.
Žaliojoje girioje jie surado atokią vietą, ištraukė auką iš bagažinės ir vėl mušė, reikalavo pasakyti, kur padėjo neva paimtus daiktus.
Smurtautojai biržiečio akivaizdoje pakaitomis iškasė duobę, paskui auką įmetė į ją ir ėmė pilti žemę ir grasinti nužudyti.
Siaubo apimtas biržietis maldavo palikti jį gyvą.
Apsimetę gailestingais nusikaltėliai ištraukė jį iš duobės ir dar apspardė. Bet tuo egzekucija dar nesibaigė. Nukentėjėlį jie nuvežė į vieną butą ir ten kurį laiką laikė uždarytą.
Už grotų pasiuntė tik vieną
Prieš teismą stoję 28 metų biržietis Vilmantas Atkočiūnas, Rokiškio rajono gyventojas 22-ejų Lukas Bezusparis, biržiečiai broliai 26-erių Ramūnas ir 27 metų Ivanas Cviklinskiai bei 17-metis biržietis nuosprendžio sulaukė už grasinimą nužudyti, savavaldžiavimą ir neteisėtą laisvės atėmimą.
Laisvės neteko tiktai šio kraupaus nusikaltimo sumanytojas V.Atkočiūnas, o kitiems buvo paskirtos lygtinės laisvės atėmimo bausmės.
Subendrinus nuosprendį su neatliktos bausmės dalimi V.Atkočiūnui buvo paskirti 3 metai ir 10 mėnesių nelaisvės.
L.Bezusparis buvo nuteistas 2 metams ir 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant metams.
R.Cviklinskis laisvės neteko 2 metams, tačiau vykdymas atidėtas 2,5 metų.
I.Cviklinskiui paskirta subendrinta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 3 metams.
1 metų ir 4 mėnesių nelaisve nuteistam paaugliui taip pat neteks vykti į pataisos namus. Jam bausmės vykdymas buvo atidėtas metams.
Iš teisiamųjų nukentėjėliui priteista 1,5 tūkst. eurų kaip kompensacija už patirtus siaubingus išgyvenimus.
Praeityje – vien teistumai
Vidurinį išsilavinimą turintis V.Atkočiūnas jau yra teistas penkis sykius ir baustas 20 kartų. Anksčiau jis dirbo pas ūkininką pagalbiniu darbininku, o dabar yra pasiėmęs tėvystės atostogų. 8 klases baigęs L.Bezusparis dirba mėsos išpjaustytoju.
Anksčiau jis neteistas. Broliai Cviklinskiai niekur nedirba, registruoti darbo biržoje. R.Cviklinskis baigė 11 klasių, vyresnis jo brolis – 8 klases.
R.Cviklinskis teistas 3 kartus Lietuvoje ir tiek pat sykių užsienyje. I.Cviklinskis irgi teistas 6 kartus. Į nusikaltimą įtrauktas 17-metis jaunuolis dar mokosi, bet vieną kartą anksčiau teistas.
Vagystę patys sugalvojo
Nusikaltėliai tikino, kad pažįstamas biržietis apsivogė, užtat ir buvo paauklėtas. Esą jis iš namo, kuriame visi buvo prisiglaudę (greičiausiai dirbdami pas ūkininką), pasiėmė garso kolonėles ir televizorių.
Tačiau vėliau buvo įrodyta, kad tai buvo nukentėjėlio daiktai.
Panevėžio apygardos prokuroras Saulius Daunoravičius sakė, kad teisiamiesiems nepatiko, jog biržietis susigrąžino savo daiktus. Tai ir tapo dingstimi surengti žiaurią egzekuciją.
Dar pasigriebė kastuvą
V.Atkočiūnas prisipažino dalyvavęs nusikaltime, bet neigė jį organizavęs.
Anot teisiamojo, jo buvo paprašyta atvažiuoti į kaimą dėl ten įvykdytos vagystės. Kartu su juo važiavo broliai Cviklinskiai.
Iš vietinių sužinoję, kad nukentėjėlis geria vienuose namuose, teisiamieji nuvažiavo su juo pasikalbėti.
Radę miegantį vyrą teisiamieji čiupo jį ir ištempė į lauką.
V.Atkočiūnas tikino, kad duobę jie kasė tik norėdami pagąsdinti auką.
Kaltu prisipažinęs L.Bezusparis dėstė, kad su draugais grįžęs į namus pamatė, jog išnešti daiktai. Apie tai jie pranešė V.Atkočiūnui.
Važiuodami aiškintis dar griebė ir kastuvą. Panašiai liudijęs R.Cviklinskis tikino, kad nukentėjėlio jis nemušė, o tik vairavo mašiną.
I.Cviklinskis teigė, kad tą dieną gėrė, barėsi su motina, todėl broliui pasiūlius važiuoti sutiko.
Jis nežinojęs nei kur, nei ko važiuoja. Teisiamas paauglys tvirtino, jog iškasta duobė buvusi negili. Esą į duobę įmesto nukentėjėlio kojos kyšojo išlindusios.
Kelis kartus guldė į duobę
Nukentėjėlis neneigė, kad įvykio dieną girtavo. Jis prisiminė, kad atvykus pulkui jaunų vyrų miegojo.
Pirmiausia jį mušė kieme, po to įgrūdo į mašinos bagažinę ir nuvežė į Žaliąją girią. Jis girdėjo užpuolikus kalbant: „Vežame į Žaliąją girią užkast!“
V.Atkočiūnas aiškiai buvo vadas: nieko nedarė, tiktai nurodinėjo kitiems. Miške pasikeisdami vienas su kitu nusikaltėliai iškasė duobę. Tą laiką auka buvo spardoma ir mušama.
Nuo smūgių vyriškis parkrito ant žemės. Tada jis buvo įbruktas į duobę. Pamatę, kad duobė per maža, nes netilpo įmesto vyro kojos, teisiamieji jį ištraukė ir ėmė kasti giliau.
Vertė dirbti už dyką
Ši kraupi procedūra buvo kartojama keletą kartų. Nukentėjėlis sakė, kad atsiklaupė ant kelių, verkė ir maldavo V.Atkočiūno palikti jį gyvą. Tas suvaidino gailestingą: pasigailėjo, bet priminė, kad tai jam paskutinis kartas.
Taip baugintas jis jau antrą kartą. Prieš kurį laiką jį irgi buvo bandyta išvežti ir grasinta užkasti gyvą.
Auka tvirtino, kad jį norėta sudoroti visai ne už neva dingusius daiktus. V.Atkočiūnas esą įsiutęs, kad jaunuolis atsisakė jam dirbti.
Nukentėjėlis tvirtino, kad jis už V.Atkočiūną nemokamai dirbo įvairius ūkio darbus.
