Bylos svarstymas teisme toliau vykti turėtų gegužę. Šiuo metu paskelbta pertrauka, nes teismas nusprendė abu vaiko budelius patikrinti vadinamuoju melo detektoriumi.
M.Kaziukaitytės patikrinimas vyko balandžio 5 dieną Vadovybės apsaugos departamente, bet tą dieną jis nebuvo baigtas. Jos patikrinimas poligrafu bus tęsiamas balandžio 23 dieną.
Paklaustas, ar jau prasidėjo G.Kontenio patikrinimas, jo advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius atsakė: "Tikėtina, dar ne. Man būtų apie tai pranešę".
Poligrafo tyrimo rezultatai turėtų būti pateikti balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.
Dukart teistas 28 metų recidyvistas G.Kontenis ir 24 metų M.Kaziukaitytė kaltę verčia vienas kitam.
Melo detektoriumi tikrintis pasiūlė M.Kaziukaitytės advokatas, tai padaryti sutiko ir buvęs jos sugyventinis.
Po patikrinimo melo detektoriumi bus sakomos baigiamosios kalbos. Matuko budeliams gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Daužė nuo ryto iki vakaro
Matuko tėvo Artūro Abromaičio nuomone, M.Kaziukaitytei ir G.Konteniui reikėtų skirti pačias griežčiausias bausmes – įkalinti juos visam gyvenimui.
A.Abromaičio nuomone, buvusios jo žmonos ir G.Kontenio kaltė – lygiavertė.
Kraupus nusikaltimas buvo įvykdytas 2017 metų sausio 25 dieną. Berniukas mirė po dviejų dienų Kauno klinikose, taip ir neatgavęs sąmonės. Medikai tvirtino dar niekada nematę taip žiauriai sumušo vaiko.
Dėl neteisingai ištartų skaičių kumščiais, diržu, telefono įkrovikliu mažyliui buvo suduoti net 135 smūgiai.
Su pertraukomis jis buvo daužomas nuo ryto iki vakaro. Tyrėjų duomenimis, vaiką žiauriai mušti pradėjo G.Kontenis, tačiau prie egzekucijos prisidėjo ir motina. Vaiko galvytė buvo trankoma į vonios kambario sieną.
Kriminalistai sugyventinių namuose rado berniuko kraujo, ant jų krumplių aptiktos mušimo žymės.
G.Kontenio ir M.Kaziukaitytės organizme po nusikaltimo buvo aptikta narkotikų pėdsakų, nors jie įžūliai melavo nevartoję nei kvaišalų, nei alkoholio.
Tiriant žmogžudystės bylą išaiškėjo, kad vaikas šeimoje kentė pragarą, buvo nuolat mušamas, patyrė motinos ir jos sugyventinio patyčias.
Vietos policijai, prokuratūrai ir savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dar iki žmogžudystės buvo pranešta, jog vaikas patiria smurtą artimoje aplinkoje, tačiau aplaidžiai dirbę klerkai neužkirto kelio žmogžudystei. Abejingi buvo ir daugiabučio gyventojai – nusikaltimo dieną kaimynė girdėjo vaiko riksmą, smūgius, piktus jo skriaudėjų šūksnius, bet pagalbos neiškvietė, tik pagarsino televizorių.
