A.Čiukšys pateko į teisėsaugos akiratį, kai nusipirko, o paskui pardavė kitam verslininkui laivų remonto įmonę, kuriai už skolas Mokesčių inspekcijai vėliau buvo iškelta bankroto byla.
Bankroto administratorius Mindaugas Šmatavičius pareikalavo, kad vienintelis šios įmonės akcininkas A.Čiukšys perduotų visus apskaitos dokumentus ir turtą, tačiau jis nereagavo.
M.Šmatavičiui nepavyko surasti A.Čiukšio. Kai jis kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl baudos skyrimo, paaiškėjo, kad įmonės savininkas atlieka bausmę už kitą nusikaltimą.
A.Čiukšys pareiškė, jog 2012 metais įmonės akcijas pardavė kitam asmeniui, žadėjo sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos pateikti visus dokumentus, bet savo žodžio netesėjo.
Paaiškėjo, kad A.Čiukšys įmonės pirkėjui neperdavė visų buhalterinės apskaitos dokumentų, o kasoje likę daugiau kaip pusė mln. litų (163 tūkst. 441 euras) pradingo be pėdsakų.
Gavo akcijų ir pinigų
Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog A.Čiukšys šiuos pinigus tyčia pasisavino – užvaldė neįtraukęs jų į apskaitą, o paskui mulkino ir mokesčių inspektorius, ir bankroto administratorių.
Išgirdęs, jog už nusikalstamą veiklą jam skiriama 5 metų laisvės atėmimo bausmė, bedarbis dar bandė burbėti, tačiau teisėjas Remigijus Preikšaitis greitai jį nuramino: „Byla, kurioje teisiamasis bandė perkelti atsakomybę už savo nusikaltimus kitam asmeniui, yra logiškas jo pasirinkto gyvenimo būdo padarinys.“
Pareigūnai nustatė, kad pirkdamas bendrovę A.Čiukšys iš buvusio savininko su akcijomis perėmė ir kasoje buvusius beveik 564 tūkst. litų. Kur jie dingo, gali žinoti tik pats gavėjas.
Įsigijo mirusią įmonę
Akcijų pardavėjas pasakojo per ekonominę krizę nusprendęs parduoti įmonę, kurios veikla tuo metu jau buvo pristabdyta dėl civilinių ginčų su Mokesčių inspekcija.
Visi įmonės dokumentai buvo sukrauti į kelias dėžes ir perduoti akcijų pirkėjui A.Čiukšiui. Jam įteikti ir iš banko sąskaitos paimti stambiomis kupiūromis supakuoti grynieji pinigai dideliame voke.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis prisipažino su įmonės dokumentais gavęs ir pinigus.
„Tų pinigų aš neišleidau, saugojau, nes įmonė nebeveikė – jos sąskaita tuomet buvo areštuota“, – pasakojo A.Čiukšys.
Teismo sprendimu bendrovė buvo įpareigota atlyginti skolas Mokesčių inspekcijai su palūkanomis.
A.Čiukšys ketino skelbti bankrotą, tačiau nespėjo – nusižengė įstatymams ir buvo uždarytas į pataisos namus.
Atlikęs bausmę vyras įmonės akcijas perrašė Anglijoje registruotai įmonei „Mr. Binmann Limited“.
Kitam pirkėjui – segtuvas
„Pinigus aš laikiau nuomojamo buto seife, paskui pervežiau į biurą – viskas buvo kartu. Vėliau dokumentai dingo, o pinigus perdaviau užsienio kompanijai“, – aiškino A.Čiukšys.
Kaltinamasis negalėjo nurodyti įgaliotinio lietuvio, su kuriuo bendravo ir kuriam perdavė daugiau kaip pusę milijono litų, pavardės. Neprisiminė ir butą jam nuomojusios moters pavardės.
Anglijos bendrovės atstovas pasakojo, jog perimdamas įmonės turtą iš A.Čiukšio gavo tiktai segtuvą su dokumentais, sužinojo ir apie vykstantį teismo dėl pridėtinės vertės mokesčio procesą.
„A.Čiukšys jokių pinigų man neperdavė – esą jie egzistuoja tik buhalteriškai ir sugrįš po teisminių ginčų. Tikino, kad viskas susitvarkys“, – teisme prisiminė tuo metu Edinburge gyvenęs lietuvis.
Turės atlyginti visą žalą
Prekes iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą vežiojusios „Mr. Binmann Limited“ jau nebėra – ši bendrovė uždaryta, o ją registravęs lietuvis savo noru grįžo į gimtinę.
Dokumentuose užfiksuotų pinigų dingimo aplinkybes įvertinęs teismas nusprendė, jog jie iš tikrųjų buvo, o paskui greičiausiai nuplaukė į A.Čiukšio arba su juo susijusių asmenų kišenę.
Praėjusiais metais A.Čiukšiui už tokius pat finansinius nusikaltimus skirta lygtinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Subendrinus abi bausmes vyriškis už grotų praleis penkerius metus.
Įmonės bankroto administratoriaus ieškinys patenkintas – nuteistasis turės atlyginti žalą.
Moters gyvenimą pavertė pragaru
A.Čiukšio veiklą buvo sustabdžiusi kita byla – už smurtavimą prieš sugyventinę, grasinimus sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir nužudyti klaipėdietis nuteistas kalėti dvejiems metams.
Niekur nedirbęs, nuolat girtavęs vyras skriaudė moterį, ypač nemėgo jos mažamečio sūnaus – siuntinėjo bauginamas žinutes, kad vaikas yra niekam nereikalingas, kad jį parduos.
Moteris pasakojo, jog kartą Artūras ant popieriaus lapo užklijavo jos ir sūnaus nuotraukas su išdurtomis akimis, o apačioje parašė, kad ji parsidavinėja, nurodė telefono numerį.
Tokių lapų A.Čiukšys paliko ne tiktai namo, kuriame gyveno moteris, laiptinėje, bet ir jos sūnaus mokykloje. Ne kartą spardė buto duris, jas apspjaudydavo ir apšlapindavo.
A.Čiukšys buvusiai sugyventinei grasindavo apipilti veidą rūgštimi, kad kiti vyrai į ją nežiūrėtų. Tuomet esą tik jis galės ją mylėti.
Kitą kartą kalbėjo, jog būtų geriausia, jeigu moteris gulėtų kape, tada jis kiekvieną dieną ten galėtų nešti gėlių ir uždegti žvakių.
Grasintojas buvo užsiminęs, jog už 8 litus lengvai rastų narkomaną, kuris užkrėstų jos sūnų nepagydoma liga.
Moteris prisiminė, kaip prie daugiabučio laiptinės išniręs A.Čiukšys ją apkabino ir sušvokštė: „Jeigu cyptelėsi, sulaužysiu nosį kaip prieš trejus metus.“ Po to užėjęs į butą trenkė jai į skruostą.
Kartą klaipėdietę naktį pažadino triukšmas balkone – atsikėlusi ji pamatė, kad dega čia padžiauta patalynė. Dūmai per atvirą langą veržėsi į kambarį, pabudo išsigandęs sūnus.
A.Čiukšys su kaltinimais sutiko iš dalies, bet neigė terorizavęs sugyventinę, vadino ją isterike, aiškino, kad vaikai jo neklausydavo, visaip tyčiodavosi.
