Nepaisant palankių verdiktų, kurių paskutinį Kauno apygardos teismas priėmė trečiadienį, prokurorė Asta Chramina neatmetė, kad baudžiamosios bylos svarstymas dar persikels į Aukščiausiąjį teismą.
Trečiadienį atvykęs išklausyti nuosprendžio, ūkininkas slėpė veidą nuo fotoobjektyvų.
Naujienų portalo lrytas.lt žurnalistai patys buvo A.Augustaičio valdoje Ilgakiemio kaime (Kauno r.) ir kartu su atsakingų institucijų atstovais matė siaubingus vaizdus.
Alkani, sušalę, srutose skendėję paršeliai buvo patalpinti į sunkvežimio priekabą ir išvežti tyrimams. Dalis kiaulių ir paršelių iš skylėtos pašiūrės pabėgo į lauką. Sulysę gyvūnai, ant kurių nuo purvo nesimatė šviesios vietos, godžiai gėrė vandenį ir ieškojo maisto.
„Per mano 14 metų darbo praktiką toks žiaurus atvejis – pirmas. Gyvūnai buvo negydyti, nešerti, kentė speigą, patyrė ilgalaikį stresą“ – teisme žurnalistams tvirtino Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Ramūnas Jokubauskas.
Vaizdai – sukrečiantys
Patikrinimo metu išaišėjo sukrečiantys faktai. Karvės, kiaulės ir paršeliai per žiemos speigus buvo laikomi pastatuose kiauromis sienomis ir skylėtu stogu. Keturkojai krisdavo, o šeimininkas nesukdavo galvos ir dėl jų išgabenimo.
Per tikrintojų vizitus aptikta vienuolika kritusių gyvulių – 10 karvių ir veršelių, taip pat vienas paršelis.
Vieną karvę lūžusiais dubens kaulais veterinarijos specialistai buvo priversti užmigdyti.
Užmigdytą karvę A.Augustaitis atvežė iki sunkvežimio pririšęs prie traktoriaus, o negyvą paršelį buvo įgrūdęs į kombaino mechanizmą.
Valstybinių įstaigų atstovai prievarta paėmė iš jo valdos 15 kiaulių ir paršelių. Dalis gyvūnų buvo užmigdyta, kitiems ieškota naujų šeimininkų pakaunės ūkiuose.
Teisme liudiję Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai atkreipė dėmesį į sukrečiančius nepriežiūros faktus. Kauno maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Linijus Valiuška papasakojo, ką išvydo sodyboje.
„Pirmiausia nuvykome į ganyklą, radome pašiūrę, prie jos ant žemės buvo numesta supelijusio šieno, ant kurio gulėjo gyvuliai, kurie ten pat ir tuštinosi, todėl tinkamo pašaro jie neturėjo.
Girdyklų nebuvo, gyvuliai girdomi iš vandens telkinio, kurio paviršiuje matėsi daug šiukšlių. Aplink pašiūrę mėtėsi įvairūs lentgaliai su vinimis, šiferio gabalai, šukės, šulinio ritiniai.
Pašiūrės viduje vien mėšlas, gyvuliai neturėjo kur gulėti, ėdžios tuščios.
Patikrinimo metu oro sąlygos laikyti galvijus lauke buvo netinkamos, nes buvo šalta, pasnigę.
Tikrinome ir tvarte laikomus gyvulius, vaizdas buvo baisus: vien mėšlas ir srutos, kiaulės susispietusios, bijojo net sukriuksėti, per stogą bėgo vanduo.
Radome septynis veršelius, kuriems nebuvo pakankamai vietos, neįrengta girdymo įranga, tamsu.
Tarp rulonų po uždengta plėvele radome besikankinantį veršelį, kuris, būdamas 8 mėnesių amžiaus, atrodė kaip 3 mėnesių, jis nesikėlė, negalėjo net galvos pasukti, jam nebuvo padėta nei pašaro, nei gerti. Aplink mėtėsi jaučio kaukolė, išnaros“, – prisiminė L.Valiuška.
Trukdė fotografuoti
L.Valiuškai teisme antrino ir jo kolega R.Jokubauskas: „Pašiūrėje vien mėšlas, gyvuliai neturėjo, kur atsigulti, nebuvo ėdžių, gertuvių. Lauke numestas rulonas supelijusio šieno, kuris netinkamas gyvulių pašarui.
Pašiūrėje radome telyčią nulaužtu ragu, kurį pajudinus iš šnervių išbėgo kraujas, matėsi, kad gyvulys serga, ji nesikėlė, buvo sulysusi.
Man išsitraukus fotoaparatą užfiksuoti pažeidimus, A. Augustaitis puolė, griebė už fotoaparato, neleido to daryti. Patikrinimą teko nutraukti.
Vėliau vėl vykome patikrinti šioje valdoje auginamus gyvulius su policijos ir Kauno rajono savivaldybės atstovais. Tvarte radome netinkamai tamsoje, mėšle, be pašaro ir vandens laikomas kiaules, veršelius, kurie vaikščiojo ant nugaišusių gyvulių. Ganykloje radome ant diržų pakeltą leisgyvę karvę“.
„Lauko pašiūrėje viena karvė buvo pakelta ant diržų, gyvulys buvo išliesėjęs, vien kaulai ir oda, jokių požymių, kad šis gyvulys dar galėtų atsistoti ant savo kojų, jai nedaug trūko, kad būtų nugaišusi pati.
Kitame garde gulėjo telyčia, kuri buvo lūžusiais dubens kaulais, nulūžęs ragas, matėsi, kad gyvulys serga, yra apatiškas, net įdūrus adatą tik vos pajudino galvą.
Per savo darbo praktiką pirmą kartą mačiau tokį vaizdą, kad pieniniai galvijai ganytųsi lauke, kuomet buvo pasnigę, šalta“, – pasakojo užmigdyti gyvūnus priverstas veterinarijos gydytojas.
Teismas neįžvelgė nusikaltimo
Tačiau teisėjai net ir po tokių liudijimų neįžvelgė žiauraus elgesio su gyvūnais požymių, už kuriuos būtų galima nuteisti ūkininką baudžiamąja tvarka.
Tiesa, iš pradžių Kauno apylinkės teismas pripažino jį kaltu ir įpareigojo neatlygintinai dirbti visuomenės labui 180 valandų. Tačiau A.Augustaičio skundo sulaukęs Kauno apygardos teismas nuosprendį panaikino ir grąžino bylą svarstyti iš naujo.
Grąžinus bylą, Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė nusprendė A.Augustaitį išteisinti, o Kauno apygardos teisėjų kolegija, vadovaujama Danguolės Šiugždinytės, trečiadienį nutarė atmesti prokuratūros skundą.
Teisėjų nuomone, ūkininkui tikslinga taikyti ne baudžiamąją, o administracine atsakomybę.
Teismams pritrūko žiauraus elgesio įrodymų, nors jį veikiausiai buvo galima įžvelgti pagal kelias Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas: „Veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina“, „Gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis“, „Nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas“.
