Kaip informuoja Lietuvos Respublikos prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2011 metais V.J., būdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vieno iš skyrių viršininkas, turintis teisę dirbti su registrais ir informacinėmis sistemomis, piktnaudžiaudamas tarnyba neteisėtai rinko duomenis apie privatų asmenų gyvenimą.
Siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus, jis į duomenų bazę įvesdavo tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodančius duomenų paieškos pagrindą. Taip pat, slėpdamas neteisėtą veiklą, pavedimus iš policijos duomenų bazių surinkti informaciją apie privatų asmenų gyvenimą, V.J. duodavo ir jam pavaldiems asmenims. Neteisėtai surinktą informaciją jis perduodavo jos prašiusiems V.K., R.P., S.K. ir J.J.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 metais kaltinamuosius išteisino motyvuodamas tuo, kad dėl piktnaudžiavimo nebuvo padaryta didelė žala, o tai, kad buvo rinkta informacija apie privatų asmenų gyvenimą, nesukėlė didelio pavojaus nukentėjusiems. Tas pačias išvadas padarė ir pirmą kartą šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Prokuratūra su tokiais teismo sprendimais nesutiko ir skundė juos apeliacine bei kasacine tvarka.
Pakartotinai apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio mėn. V.J. pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo (Baudžiamojo kodekso 228 str.), neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo (Baudžiamojo kodekso 167 str.) bei dokumentų klastojimo (Baudžiamojo kodekso 300 str.) ir skyrė jam 11 tūkst. 900 eurų baudą. S.K. buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, jam skirta 5 tūkst. 570 eurų bauda. J.J. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas dėl mažareikšmiškumo, jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta.
Nesutikdami su apkaltinamuoju nuosprendžiu, nuteistieji ir jų gynėjai pateikė kasacinius skundus, prašydami teismo palikti galioti juos išteisinusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 metais priimtą nuosprendį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus, paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria V.J. buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo.
Teismas nustatė, kad V.J. neteisėtai rinko duomenis apie asmenų privatų gyvenimą, neturėdamas teisėto pagrindo jungėsi prie policijos naudojamų duomenų registrų, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie duomenų rinkimo pagrindą. Tačiau konstatavo, kad šios veikos sudaro piktnaudžiavimo tarnyba sudėtį ir nekvalifikavo jų kaip atskirų nusikalstamų veikų, nes, atsižvelgiant į šių duomenų turinį bei rinkimo būdą, šios veikos nebuvo tokios pavojingos, kad būtų galima jas kvalifikuoti kaip savarankiškas nusikalstamas veikas.
Kolegijos sprendimu, V.J. pripažintas kaltu dėl vienos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo – bei sumažinta jam apygardos teismo skirta bauda.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas informacijos apie privatų asmenų gyvenimą prašiusius S.K. ir J.J. išteisino – paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. priimtą išteisinamąjį nuosprendį.