Kauno apygardos teismas antradienį pripažino V.Juozapavičių kaltu ir nusprendė jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – jis toliau bus gydomas Rokiškio psichitarijos ligoninėje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtarimų dėl vyro sveikatos būklės nekilo, sveikatos istorijoje nebuvo jokių įrašų. Tačiau bylą perdavus į teismą, V.Juozapavičiaus būklė pablogėjo, o psichiatrinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad jis negali suvokti savo veiksmų.
55 metų Nijolės Juozapavičienės nuo vyro smurto neapsaugojo nei valstybės institucijos, nei ją supantys žmonės, kol vieną dieną sužvėrėjęs sutuoktinis ją užmušė.
Surinkta įrodymų, jog 57 metų sutuoktinis Valius Juozapavičius ją nuolat mušdavo, tyčiodavosi, palikdavo vieną užrakintą namuose, drausdamas be leidimo išeiti.
Vieno ginčo metu N.Juozapavičienė savo namuose buvo nužudyta dėl 100 eurų. Kaimynai girdėjo, kaip V.Juozapavičius plūsdamasis kvotė žmoną dėl neva pradangintų 100 eurų, kuriuos pats tikriausiai anksčiau buvo išleidęs svaigalams.
Medicinos ekspertai nustatė, kad marijampolietei buvo tyčia suduota 15 smūgių į galvą, krūtinę, pilvą ir kitas kūno vietas – sutuoktinis greičiausiai daužė ne tik kumščiais, bet ir spardė, rovė žmonai plaukus.
Vienu aukštu žemiau gyvenanti Mokolų gatvės daugiabučio kaimynė girdėjo, kaip į grindis buvo trankomas kūnas, tačiau pagalbos neiškvietė.
Ši pora niekur nedirbo, tačiau N.Juozapavičienė, ne taip kaip jos vyras, svaigalais nepiktnaudžiavo.
Nors sutuoktinis neigė savo kaltę, teisėsaugos pareigūnai surinko svarių įrodymų, jog jis įvykdė kraupią žmogžudystę.
Kaimynai pasakojo, jog išvykdamas į miestą V.Juozapavičius savo žmoną užrakindavo namuose, neleisdavo jai išeiti.
Pastarieji nuolat matydavo N.Juozapavičienę sumuštą – ant veido, rankų, kaklo nespėjus išnykti vienoms mėlynėms, atsirasdavo kitų.
Iki lemtingų mirtinų smūgių likus kelioms savaitėms, N.Juozapavičienė pernakvojo pas kaimynę pasiguodusi, jog bijo savo nuožmaus vyro.
Nusikaltimo dieną vienas kaimynas girdėjo iš Juozapavičių buto sklindantį moters pagalbos šauksmą, bet į jį nereagavo: „Nekreipiau dėmesio, nes šiame bute tai buvo įprastas dalykas.“
Smurtą kentusi moteris daugiau nedrįsdavo skųstis, nesiryžo palikti sutuoktinio ir pradėti naują gyvenimą. Aplinkinių žmonių, visuomenės pagalbos ji nesulaukė.
