Į teismo salės narvą patalpinti šiauliečiai 36 metų Aurelijus Peldžiūnas, 31 metų Karolis Peldžiūnas, kretingiškis 41 metų Vytautas Šiaulys ir radviliškietis 25 metų Aurimas Stukonis tik dalį jiems skelbiamo nuosprendžio išklausė stovėdami.
Į teisėjo klausimą – replikų kruša
Išgirdę, kiek laiko jiems teks praleisti už grotų, kaltinamieji atsisėdo nekreipdami dėmesio į nuosprendžio motyvus dar dėstantį teisėją.
Į teisėjo klausimą, ar jie suprato nuosprendį, vienas nuteistasis atkirto replika: „Pedofilų klano nuosprendis neaiškus“.
Teisėjui išeinant iš salės pasigirdo ir daugiau replikų. Vienas nuteistasis teisėjui šūktelėjo „greičiau vynioti meškeres“.
Moteris kalėjimo išvengė
Visi keturi sukčiavimu kaltinti vyrai ir jų parankine tapusi šiaulietė 31 metų Justina Petreikienė Šiaulių apylinkės teisme išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį.
Anksčiau jau 14 kartų teistam, pavojingu recidyvistu pripažintam A.Peldžiūnui teismas skyrė dvejus metus metus nelaisvės. Subendrinus šią bausmę su anksčiau už kitus nusikaltimus paskirta bausme A.Peldžiūnui už grotų teks praleisti 12 metų ir 9 mėnesius.
A.Peldžiūno broliui 9 kartus anksčiau teistam K.Peldžiūnui teismas už sukčiavimą taip pat skyrė dvejus metus nelaisvės. Subendrinus šią bausmę su anksčiau už kitus nusikaltimus paskirta bausme, K.Peldžiūnui pataisos namuose teks praleisti 5 metus ir 4 mėnesius.
Penkis kartus teistam V.Šiauliui teismas skyrė pusantrų metų nelaisvės, o šešis kartus anksčiau teistas A.Stukonis už sukčiavimą buvo nuteistas 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Kalėjimo pavyko išvengti tik kartą anksčiau už disponavimą kvaišalais jau teistai J.Petreikienei – teismas jai apribojo laisvę vieneriems metams ir 2 mėnesiams. Per šį laikotarpį moteris privalės būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto.
Pinigų netekusi pensininkė mirė
Kuršėnuose (Šiaulių r.) gyvenusi 86 metų moteris telefoninių sukčių skambučio į jos namuose įrengtą laidinį telefoną sulaukė pernai vasario 27-osios popietę.
Policijos pareigūnu prisistatęs sukčius pensininkei pranešė, kad jos dukra padarė avariją, sužalojo žmogų, todėl norint išvengti baudžiamosios atsakomybės reikia kuo skubiau atlyginti žalą.
Sutrikusi moteris netrukus pas ją į namus atėjusiam vyrui atidavė savo santaupas – 7 tūkstančius eurų.
Tik vėliau supratusi, kad tapo telefoninių sukčių auka, pensininkė kreipėsi į policiją.
Dėl santaupų netekties patirtas stresas dar labiau pablogino ir taip prastą šios moters sveikatą. Tų pačių metų lapkričio mėnesį kuršėniškė mirė.
Susisiekė su kalinčiu broliu
Ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo pradėję pareigūnai išsiaiškino, kad šį nusikaltimą pasitelkę laisvėje esančius bendrus įvykdė keli Marijampolės ir Alytaus pataisos namų kaliniai.
Pareigūnai nustatė, kad Marijampolės pataisos namuose kalintis A.Peldžiūnas iš kito kalinio gavo prašymą surasti pinigus iš apgauto žmogaus paimti galintį asmenį.
Tokio asmens ieškoti ėmęs A.Peldžiūnas mobiliojo ryšio telefonus susisiekė su Alytaus pataisos namuose kalinčių savo broliu K.Peldžiūnu.
Bendrininkų surado be vargo
Brolio užduotį gavęs K.Peldžiūnas telefonu paskambino Šiauliuose gyvenančiai J.Petreikienei ir pažadėjęs atsilyginti paprašė, kad ji būtų pasiruošusi paimti pinigus ir pervesti juos nurodytiems asmenims.
Surasti vyrą, kuris galėtų paimti pinigus iš telefoninių sukčių aukos, K.Peldžiūnas paprašė kartu su juo kalėjusio V.Šiaulio.
Šis per laisvėje esantį pažįstamą susirado A.Stukonį, kuris sutiko paimti pinigus iš telefoninių sukčių aukos.
Bendrininkauti sutikusių A.Stukonio ir J.Petreikienės telefono numerius K.Peldžiūnas perdavė savo broliui A.Peldžiūnui.
Didesnę dalį grobio pasiliko sau
Kas paėmė pinigus iš telefoninių sukčių auka tapusios kuršėniškės, pareigūnams nustatyti nepavyko.
Septynis tūkstančius iš pensininkės paėmęs telefoninių sukčių bendrininkas sau pasiliko 300 eurų, o likusius pinigus atidavė A.Stukoniui.
A.Stukonis buvo godesnis ir sau iš gautų 6 tūkstančių 700 eurų pasiliko net 3 tūkstančius 650 eurų.
Po to A.Stukonis 50 eurų pasiuntė į nurodyto asmens sąskaitą, o likusius 3 tūkstančius eurų perdavė J.Petreikienei.
Pinigus pervedė į sąskaitas
Sau 50 eurų pasilikusi J.Petreikėnė likusius pinigus pasiuntė į kelias jai nurodytas sąskaitas.
Iš pensininkės išvilioti pinigai pateko į pataisos namuose kalinčių asmenų artimųjų bei draugų sąskaitas, o po to buvo perduoti jiems.
Pareiškus įtarimus iš dalies kalta prisipažino tik J.Petreikienė.
A.Peldžiūnas, K.Peldžiūnas, V.Šiaulys ir A.Šiaulys kaltę neigė.
Paistė apie telefonų biznį
A.Peldžiūnas tvirtino, kad su pinigų išviliojimu iš Kuršėnuose gyvenusios pensininkės jis nesusijęs.
Recidyvistas aiškino, kad didelės sumos pinigų ir J.Petreikienės paslaugų juos pervedant prireikė dėl to, kad būdamas už grotų jis sumanė biznį.
A.Pelžiūnas sakė nusprendęs prasimanyti pinigų pardavinėjant mobiliojo ryšio telefonus ir net suradęs laisvėje buvusį žmogų (A.Stukonį) kuris sutikęs įmetinėti telefonus į pataisos namus.
Pasak A.Peldžiūno, už vieno telefono įmetimą į pataisos namus yra mokama 20 eurų.
Apie tai, kad didelė pinigų suma buvo gauta ne apgavus pensininkę, o iš „telefonų biznio“, pareigūnams aiškino ir K.Peldžiūnas.
Tokios kaltinamųjų kalbos teismo neįtikino.
Ginklą dovanų gavo kalėjime
Jau penkioliktą nuosprendį išgirdęs A.Peldžiūnas į pareigūnų akiratį pateko vos sulaukęs pilnametystės.
Kelis kartus už vagystes ir nesunkų sveikatos sutrikdymą teistas A.Peldžiūnas ilgesniam laikui už grotų pateko po to, kai 2006 spalio 21-osios pavakare per gatvėje kilusį konfliktą šūviu iš savadarbio šaunamojo įtaiso mirtinai sužalojo 20-metį šiaulietį.
Uždarbiauti į Didžiąją Britaniją vykti ketinęs dvidešimtmetis tądien su kompanija linksminosi sesers bute. Tarp vaikino svečių buvo ir A.Peldžiūno pažįstama mergina.
Gavęs SMS žinutę, kad mergina linksminasi su nepažįstamas asmenimis, A.Peldžiūnas atvyko išsiaiškinti ir namo kieme įsivėlė į konfliktą su pokylio dalyviais.
Į jam grasinti ėmusį vaikiną A.Peldžiūnas šovė iš savadarbio vienu mažo kalibro šoviniu užtaisomo apie 15 centimetrų ilgio tušinuko formos ginklo. Šį ginklą A.Peldžiūnas tvirtino gavęs dovanų iš nepažįstamo asmens Alytaus pataisos namuose, kur anksčiau kalėjo.
Rado besislepiantį palėpėje
Šūviu į krūtinę sužalotas jaunuolis mirė dar iki atvykstant greitajai pagalbai.
Slapstytis ėmusį A.Peldžiūną pareigūnai po dvi savaites trukusių paieškų rado tūnantį vieno privataus namo palėpėje.
2007 metais Šiaulių apygardos teismas A.Peldžiūną pripažino kaltu dėl nužudymo iš chuliganiškų paskatų ir skyrė 13 metų nelaisvės.
Sumušė konvojaus pareigūną
Po ketverių metų A.Peldžiūnas į teisiamųjų suolą vėl sėdo jau apkaltintas konvojaus pareigūno sumušimu.
Jį lydėjusį postinį A.Peldžiūnas užpuolė tuomet, kai iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo vežamas į teismą.
Į konvojaus sunkvežimį kalinius vedę pareigūnai pastebėjo, kaip A.Peldžiūnui kitas kalinys kažką perdavė į rankas.
Parašytas atiduoti šį daiktą A.Peldžiūnas ėmė aiškinti nieko neturįs, o išvestas lauk kratai iš automobilio – supyko ir smogė į veidą vienam pareigūnui.
Po smūgio pakriko sveikata
Smūgis buvo toks stiprus, kad postinis trumpam prarado sąmonę.
Traumą patyrusiam pareigūnui ėmė krikti psichika.
Po kelis mėnesius trukusio gydymo psichiatrijos ligoninėje šis pareigūnas buvo atleistas iš tarnybos dėl sveikatos būklės.
Kaltu dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui bei sunkaus sveikatos sutrikdymo pripažintam A.Peldžiūnui Šiaulių apygardos teismas 2011 metų rusėjo 16 dieną skyrė aštuonerius metus nelaisvės.
Teismas A.Peldžiūną pripažino pavojingu recidyvistu.
