Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia. Visą straipsnį rasite šeštadienio „Lietuvos ryto“ numeryje.
Pasisiūlė apgauti latvius
Viename pokalbių dalyvavo ir garsus krepšinio treneris.
Dėl tokio J.Tumėno išsisukinėjimo jam buvo trūkusi kantrybė.
– Gaidžių gaidys, puvėkas, ne žmogus, degradas. Pastatęs mus visus ant ragų kuria istorijas. Nešk pinigus!
Ar jūs supratote esmę? Jis pas mus visus ėjo su mintimi, kad pinigų niekada neatiduos. Šito gaidžio biznis buvo – gauti pinigų iš mūsų. Jis šiandien rašo vienus skaičius, o rytoj surašys kitus. Kur šaibos padėtos?! – klausė treneris.
– Turėčiau – atvežčiau, – išlemeno J.Tumėnas.
– Mes gi visi padavę milijonines sumas eurais. Neįmanoma išbazarinti visų pinigų. Galima pra... limoną, bet ne tiek. Auka tu, atvežk pinigus!
– Gali mane laužyti, ką nori daryti, aš neturiu.
– Kas tau mes – labdaros fondas?! Jis ėjo į komandą, kad įgytų pasitikėjimą, – kalbėjo treneris.
– Piramidę pastatęs, visas Vilnius nuneštas, – į pokalbį įsiterpė dar vienas sportininkas.
– Jis savo vaikais man prisiekė, kad čia ne piramidė, – ištarė krepšininkas. – Jis šūdų maišas. Jis gali viską padaryti dėl pinigų. Futbolininką norėjo sulaužyti ir užversti, nes tas nedavė pinigų.
– Jis gi galėjo užsakyti pas narkomanus, kad mus subadytų, – tęsė pokalbį treneris. – Mes gi buvome jį prisileidę arti! Jis žino, kur gyvename. Čia ne žmogus – gyvulys. Apie jokius žmogiškus santykius, garbę, savigarbą, padorumą čia net negalima kalbėti.
Aš jam duodavau net degalams, žmonės juokiasi iš manęs.
Jis sakė, kad įstrigo konteineris su miltais. O kitą kartą pasakojo man, kad komanda du milijonus kainavo. Tai ką tu iš tiesų darei?
– Kam tu pi... mazgus?! – išrėžė krepšininkas. – Tu iš manęs paskutinį gazą išspausi! Kai tik išeini už durų, apie komandai duotus milijonus pradedi pasakoti. Bandai gauti baltą bilietą, bet negausi! Per du mėnesius iš mūsų tu paėmei 2 milijonus 300 tūkstančių. Kur jie?
– Aš nuvežiau (pamini futbolininko pavardę) 800 tūkstančių, – tarė J.Tumėnas.
– O tam pacanui (buvusiam molėtiškiui krepšininkui. – Aut.) padavei 1,5 milijono!
Kuo jis tave apžavėjo? Padavei jam įkišti į narkatos konteinerį ir nežinai visų kitų šmuzikų. Tęsk. Vyksta paskutinis tavo pasirodymas, – kalbėjo kantrybės netekusi krepšinio žvaigždė.
– Spalio 2-ąją jis nukėlė mane su limonu litų. Lygioj vietoj. Jis buvo davęs 230 (tūkstančių), o aš nuvežiau 860 (tūkstančių) spalio 2 dieną, – aiškino J.Tumėnas.
– Kodėl tiek daug nuvežei, kuo jis privilegijuotas?
– Gąsdino mane.
– Tai tu jį galėjai primušti. O tu mokėjai pacanui lochui, savo krepšinio žaidėjui, kas savaitę dvigubai! Žaidėjas gąsdina, o jis jam moka! Įdomu, kaip galima taip gąsdinti? Tada mes nežinome, kaip gąsdinti. Tokio debilo gyvenime dar neteko sutikti, – atsiduso krepšininkas.
– Jis durnas, bet turi mūsų šaibas, – į pokalbį vėl įsiterpė treneris. – Mes gaištame laiką. Mes savo gyvenimą gaištame čia sėdėdami ir į šitą durnių žiūrėdami!
Kad jis supus miške ar cypėje, tai man po... Man reikia mano pinigų! Jis nori mus sukiršinti, kalba apie komandai duotus du milijonus. Išsitrauksiu kiekvieną žaidėją ir tu pasakysi, kiek kam mokėjai! Mūsų pinigai dega, kantrybė senka.
– Aš pavargau, – išstenėjo J.Tumėnas.
– Mes tau galime pagalvę duoti, bet iš situacijos tu neišsisuksi, – rėžė krepšininkas. – Tu pasakai, kas tau skolingas, o mes einame ir paimame. Tau niekas nepadės, netgi narkušos. Sakyk, pas ką eiti pirmą? Sėdame į penkis tazikus ir važiuojam pasiimti šaibų. Pabandysi išnykti, mes tave iš po žemės iškasime.
– Nuvažiuosiu į Rygą. Nukelsiu futbolistus, chokeistus, krepšininkus ir surinksiu. Taip pat, kaip čia dariau. Penkis limonus, – naują planą surezgė J.Tumėnas.
– Aš negaliu daugiau kalbėti, sprogsiu! – neištvėrė krepšinio žvaigždė. – Tu jau variantą sugalvojai – į Rygą važiuosi! Kodėl turime skriausti kitus sportininkus? Nuvažiuos toks gaidys ir išp... juos?
Pradžia – Molėtuose
Įrašytuose pokalbiuose J.Tumėnas neatsitiktinai minėjo krepšininko, žaidusio Molėtuose, pavardę. Skolintis iš sportininkų veikėjas pradėjo dar 2013 metais, kai tapo Molėtų krepšinio komandos „Tiumenas-Ežerūnas“ rėmėju.
Į Molėtus jį pakvietė tuometis treneris, o dabar Molėtų vicemeras Mindaugas Kildišius.
Naujasis rėmėjas nebuvo turtingas, daug jis neuždirbdavo ir tėvo S.Tumėno spaustuvėje.
Politiko sūnus ėmė skolintis iš tų pačių krepšininkų, kuriems mokėjo algas, vėliau – iš kitų komandų žaidėjų, galiausiai – iš futbolininkų. Visiems buvo pasakojama ta pati legenda apie gipsinių biustų verslą.
Kurį laiką J.Tumėnas palūkanas mokėdavo. Vienas krepšininkas pasistatė namą ir nusipirko visureigį. Tai darė įspūdį jauniems žaidėjams.
„Molėtuose J.Tumėnas jautėsi tarsi caras. Krepšininkams jis ėmė mokėti dideles algas, pirko gerus žaidėjus“, – kalbėjo buvęs krepšininkas Kęstutis Šeštokas, paskolinęs 15 tūkst. eurų.
Iš lūpų į lūpas sklido kalbos, kad pinigus į J.Tumėno verslą įdėjo ir M.Kildišius.
„Jis buvo mano verslo partneris. Bet kas jis realiai? Kaimo vicemeras. Jis mano dėka į politiką ant balto žirgo atjojo“, – taip apie M.Kildišių yra sakęs J.Tumėnas.
Paklaustas, kiek yra įmerkęs lėšų, M.Kildišius buvo nekalbus: „Aš nenoriu sakyti. Noriu, kad visi gyventų laimingai.“
Bet šioje aferoje laimė šypsojosi tik vienam kitam. Kiti liko apgauti.
Kai ėmė strigti mokėjimai, J.Tumėnas prabilo apie konteinerį.
„Konteinerio tema atsirado, kai kilo įtampa dėl pinigų. Tada užsiminė ir apie pudrą. Manau, už jo kažkas stovi. Aš nelabai tikiu, kad savo jėgomis prasisuko“, – kalbėjo vilnietis teisininkas, praradęs 100 tūkst. eurų.
Jam pritarė ir kitas teisininkas, įmerkęs 40 tūkstančių eurų: „Žinoma, kad ne vienas veikė. Jis mokėjo įtikinti, sukelti godumą ir gailestį. Mano visas vidus rėkė, kad negalima duoti pinigų. Pats esu kaltas.“
