ELTA primena, kad A.Kalasiūnas prieš ketverius metus, vasarą, apakintas pavydo, prievarta įsitempė į automobilį su juo nebenorėjusią bendrauti merginą. Paskui stūmė ją iš važiuojančios mašinos, daužė automobilio durelėmis. Sustojęs merginos galvą daužė bagažinės dangčiu, kaklą raižė atsuktuvu, šaukdamas, kad užmuš.
Jo nusikaltimų sąraše yra ir išpuolis prieš Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyrių. Kaip tik 2013-ųjų balandžio pirmąją ELTA skelbė, kad naktį Žurnalistų namuose lankėsi vandalai ir suniokojo LŽS Kauno apskrities skyriaus turtą. Bet tik po penkiolikos mėnesių išaiškinta, kad tai padarė A. Kalasiūnas. Kai jis vėliau padarė kur kas šiurpesnį nusikaltimą, nusikaltėlį tuomet išdavė atlikti DNR tyrimai, kurie buvo tokie patys, kaip ir palikti kraujo pėdsakai Žurnalistų namuose.
„Įdomiausia šioje liūdnoje istorijoje yra tai, kad vos savaitei prabėgus po įvykio net keli anonimai sakė, kad Kauno policija nereaguoja į pranešimą apie tą nusikaltimą padariusį asmenį.
LŽS Kauno skyrius irgi gavo informaciją, kad V.Putvinskio gatvėje įsikūrusius Žurnalistų namus suniokojo A.Kalasiūnas. Oficialus pranešimas apie tai parašytas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato vadovui.
Deja, pareigūnai net nesidomėjo, kas yra tas A.K., ką jis veikė balandžio 1-osios naktį. Juo labiau kad po tokio savo „žygio“ A. Kalasiūnas pats kreipėsi į Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninę, kurioje medikai jam susiuvo kojos žaizdas, tikriausiai patirtas spyrus į Žurnalistų namų langą.
Jeigu tada iš karto būtų išaiškintas ir nubaustas A.Kalasiūnas, gal jis būtų pasukęs doros keliu ir 2014 metais neįvykdęs naujo nusikaltimo?“ – samprotavo LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis.
Jo teigimu, byla dėl Žurnalistų namų teismą pasiekė tik po pusantrų metų. Per tą laiką tyrimas buvo nutrauktas „nenustačius kaltininko“ ir atnaujintas tik po naujo A.Kalasiūno padaryto nusikaltimo. Kadangi pirminėje tyrimo medžiagoje buvo užfiksuota, kad Žurnalistų namuose veikė trise, kitų dviejų bendrininkų pareigūnams nerūpėjo išsiaiškinti. Tiesa, tie bendrininkai teisme buvo liudininkai.
„Ir dar vienas faktas, įrodęs policininkų ir tyrėjų darbo kokybę. LŽS Kauno apskrities skyriaus oficialus pareiškimas dėl įtarimo A. Kalasiūnui, nors buvo užregistruotas VPK Centro policijos komisariate, teismo nepasiekė, ir byloje tokio dokumento nebuvo. Gal dėl to, kad niekas tada to pareiškimo net nenagrinėjo kaip ir anoniminių pranešimų?“, – abejoja V.Mačiulis.
