Savo ruožtu savivaldybės meras inicijuoja Lietuvos rusų sąjungai priklausančiam politikui apkaltą.
Generalinė prokuratūra pranešė, kad tyrimas pradėtas dėl mirusiojo atminimo paniekinimo.
„Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus reikalavimu šiandien pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Klaipėdos miesto tarybos nario V. T. pasisakymų apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą“, – teigiama pirmadienį išplatintame pranešime.
V. Titovas apie A. Ramanauską-Vanagą pasisakė praėjusią savaitę savivaldybėje diskutuojant, ar įamžinti partizanų vado atminimą pakabinant atminimo lentą ant Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto pastato.
„Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti žmogų, kurio iniciatyva buvo nužudyta apie 8 tūkst. taikių piliečių ir vaikų? Aš manau, kad tokių žmonių atminimui ne vieta Klaipėdoje“, – pareiškė V. Titovas.
Jis taip pat tvirtino, kad pats A. Ramanauskas-Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.
Panašius teiginius V. Titovas liepos 19 dieną paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Teisėsauga žada įvertinti ir šio pranešimo turinį.
V. Titovas BNS pirmadienį teigė, kad galės pagrįsti savo teiginius internete rastais dokumentais ir liudininkų parodymais.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Kreipėsi A.Tapinas
Savaitgalį Andrius Tapinas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame pranešė, kad dėl Klaipėdos tarybos nario V.Titovo pasisakymų apie A.Ramanauską-Vanagą kreipėsi į teisėsaugą.
A.Tapinas komentavo Klaipėdos miesto tarybos nario V.Titovo pasisakymus apie Adolfą Ramanauską-Vanagą. . Titovas viešai sklebė, kad A. Ramanausko-Vanago iniciatyva buvo žudomi tūktsnačiai žmonių ir vaikų, jis skelbdavo mities nuosprendžius.
Sekmadienį A. Tapinas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad dėl V. Titovo pasisakymų kreipėsi į teisėsaugą. Pirmadienį dėl Klaipėdos miesto tarybos nario buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Žada apkaltą
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas teigia, kad V. Titovas savo pasisakymais galėjo pažeisti tarybos nario priesaiką, todėl jis inicijuoja politikui apkaltą.
„Nors dar nėra oficialių teisėsaugos vertinimų ir teisininkų išaiškinimų dėl naujausių šio piliečio pareiškimų apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, bet, bent jau mano asmeniniu vertinimu, šįkart visos žmogiškojo padorumo ribos peržengtos ir galimai jau buvo sulaužyta tarybos nario priesaika“, – prieš prokuratūros pranešimą feisbuke parašė Liberalų sąjūdžiui priklausantis V. Grubliauskas.
„Tokį teisinį įvertinimą Lietuvoje, teisinėje valstybėje gali padaryti tik teismas, todėl nedelsiant inicijuosiu apkaltos procedūros pradėjimą, tikėdamasis ir visos tarybos supratimo bei pritarimo“, – pridūrė jis.
Savivaldybės vadovas taip pat atsiprašė A. Ramanausko-Vanago dukters Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės „dėl šios išskirtinės bei akivaizdžiai sąmoningos ir grubios provokacijos“.
Inicijuoti procedūrą dėl tarybos nario įgaliojimų netekimo gali ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių. Gavusi tokį teikimą taryba turi priimti sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti. Tokia komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų.
Apsvarsčiusi komisijos išvadą taryba gali arba nuspręsti, kad nėra pagrindo inicijuoti tolesnę procedūrą dėl įgaliojimų netekimo, arba ne vėliau kaip per pusę metų turi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą.
Jeigu šis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką, savivaldybės tarybai dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma priėmus sprendimą tarybos narys neteka savo įgaliojimų.
Partizanų vadas
Įamžinti A. Ramanausko-Vanago atminimą Klaipėdoje prašė jo duktė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Atminimo lenta partizanų vadui siūloma įrengti ant buvusio Klaipėdos pedagoginio instituto, kur A. Ramanauskas-Vanagas studijavo nuo 1937 iki 1939 metų.
Po Antrojo pasaulinio karo A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, o 1949 metais su kitais partizanų vadais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.
Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.
Klaipėdos savivaldybės tarybos narys V. Titovas tvirtino, kad internete rado A. Ramanausko-Vanago nusikaltimus įrodančius dokumentus.
„Aš manau, apie šitą persionažą reikia daugiau diskusijos, yra rimtas dokumentas, kuriame pažymėta, kad jis kaltas. Tiesiog galiu imti ir paskaityti jums: vien tik pagal Ramanausko siųstas ataskaitas jam pavaldžių gaujų dalyvių, nurodyta, kad jie įvairiu laiku nužudė apie 500 tarybinių piliečių“, – kalbėjo politikas.
„O bendrai kaip matyti iš prie bylos prijungtų dokumentų Pietų Lietuvoje, kur veikė jam pavaldžios gaujos, buvo nužudyta 8 tūkst. tarybinių piliečių – suaugusiųjų ir vaikų“, – teigė jis.
„Čia iš interneto specialiai pasiėmiau, man buvo labai įdomu, kas čia per veikėjas, kad reikia įamžinti Klaipėdoje. Čia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendis. 1957 metais“, – sakė V. Titovas.
Tarybos narys tvirtino pasitikintis buvusios sovietų represinės struktūros KGB parengtos bylos medžiaga, „nes mes turime ir liudininkų, aš turėjau skambučių, kurie gali paliudyti“.
„Mano šeima Šiaulių apskrityje gyveno ir labai daug gali papasakoti apie tuos laikus, manęs tada nebuvo, bet aš žiūriu ir dokumentus. Jei šitas dokumentas neteisingas, tai reikia ir sakyti, kad šitas dokumentas neteisingas“, – teigė V. Titovas, paklaustas, ar tikrino internete rastą informaciją.
Šių metų birželio pradžioje A. Ramanausko-Vanago palaikai rasti Vilniuje, Našlaičių kapinėse. Jis bus perlaidotas Antakalnio kapinėse esančiame valstybės vadovų panteone.
Minint A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, Seimas 2018-uosius yra paskelbęs A. Ramanausko-Vanago metais.
