Pasirodo, berniuko 24 metų motina Joana Aleksandravičiūtė buvo teista keturis kartus, sykį – už narkotikus. Tačiau vaikais rūpintis turinčios tarnybos miegojo, kol buvo įvykdytas nusikaltimas.
Sekmadienį žiauriai sumuštas 4 mėnesių berniukas antradienio pavakare vis dar buvo gydomas Kauno klinikų reanimacijoje. Kūdikį apžiūrėję medikai nedetalizavo suduotų smūgių skaičiaus, tačiau pareiškė: „Jei parašysite, kad buvo jų lavina, perdaug nebus.“
Berniukui buvo sulaužyta kaukolė, į smegenis išsiliejo kraujas, ant veido matėsi bato pado žymės – tokius baisius vaizdus reanimacijos palatoje pamatė gydytojai ir teisėsaugos pareigūnai. Laimei, vaikelis pirmadienį buvo sąmoningas, jo būklė neblogėjo.
Nors Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinoji vedėja Daina Porutienė pirmadienį dienraščiui „Lietuvos rytas“ tvirtino, jog apie šeimą nieko nebuvo žinoma, išaiškėjo, jog abu tėvai buvo daug kartų teisti šiame mieste. Atsakingos tarnybos turėjo apie tai būti informuotos, atidžiau pasidomėti bedarbių šeimyna, kurioje nesvetimi buvo nei alkoholis, nei narkotikai.
Paskutinė byla, kurioje kaltinami abu kūdikio tėvai, Kauno apylinkės teisme bus atversta trečiadienį. H.Nomeika ir J.Aleksandravičiūtė įkliuvo dėl telefoninio sukčiavimo. Teisiamųjų suole atsidūrė ir 20-metė Renata Noreikaitė.
Atliko „kojų“ roles
Dešimtą kartą teisiamas H.Nomeika, tyrėjų duomenimis, atliko telefonu aukas apgaudinėjančių kalinių pasiuntinių, vadinamųjų „kojų“ vaidmenį, o prie nusikaltimo prisidėjo ir jo vaikų motina J.Aleksandravičiūtė su R.Noreikaitė.
2017 metų lapkritį kalinys iš Alytaus kolonijos paskambino 69 metų kaunietei ir apsimetęs policininku, pareikalavo parodyti namuose laikomus eurus, banko korteles. Esą banknotai gali būti netikri.
Pinigų iš pensininkės paimti atvyko sukčiaus pasiųstas H.Nomeika, taip pat prisistatęs policijos pareigūnu.
Garbaus amžiaus moteris neteko 250 eurų, 220 Jungtinės Karalystės svarų ir 130 JAV dolerių, kuriuos sukčiai pasidalijo tarpusavyje.
J.Aleksandravičiūtė anksčiau buvo teista už disponavimą narkotikais, turint tikslą juos platinti arba disponavimą labai dideliu kvaišalų kiekiu, vagystę, sukčiavimą, netikrų pinigų gaminimą, laikymą arba realizavimą.
H.Nomeika teisiamųjų suole buvo atsidūręs už plėšimą, vagystes, sukčiavimo atvejus. Paskutinį kartą jis teistas 2017 metų spalį, o jo sugyventinė J.Aleksandravičiūtė – 2016 metų gruodį.
Perėjo prie tylos taktikos
Praėjusio sekmadienio naktį H.Nomeikos ir J.Aleksandravičiūtės būste Kaune – liūdnai pagarsėjusiame Lampėdžių gatvės bendrabutyje buvo rastas žiauriai sumuštas judviejų jauniausias vaikas.
Smurto prieš kūdikį metu motinos namuose nebuvo, o tėvas buvo neblaivus su trimis savo vaikais.
H.Nomeika tikino, jog berniukas iškrito iš rankų, vėliau dėstė apie krytį iš vežimėlio, tačiau medicinos ekspertams tokie aiškinimai sukėlė tik liūdną šypseną.
Medikai pareiškė, jog tokie sužalojimai negalėjo atsirasti nuo kritimo.
Kauno prokurorė Auksė Lipkevičienė patvirtino portalui lrytas.lt, jog vaikui sulaužyta kaukolė.
Prispirtas prie sienos recidyvistas pareigūnams nusprendė nieko nebeaiškinti. Pareiškus įtarimus dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, H.Nomeika užvakar buvo suimtas 3 mėnesiams.
Du vyresni sugyventinių 3 ir 1,5 metų vaikai šiuo metu įkurdinti Kauno savivaldybei priklausančiame Vaiko gerovės centre „Pastogė“.
Pasikeitė tik iškaba
Praėjusių metų spalį Kėdainiuose sugyventiniams Monikai Kaziukaitytei ir Gediminui Konteniui namuose nužudžius 4 metų Matuką, buvo smarkiai kritikuotos snaudusios tarnybos, skambiai paskelbta apie reformas, visą parą budinčius specialistus.
Savivaldybėms pavaldūs vaiko teisių apsaugos skyriai buvo prijungti prie valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Tačiau nepanašu, kad darbas taptų efektyvesnis – H.Nomeikai ir J.Aleksandravičiūtei buvo leista auginti vaikus ne tik po daugkartinių jų teistumų, bet ir po ankstesnio smurto atvejo šeimoje, apie kurį portalui lrytas.lt pirmadienį užsiminė laikinoji Kauno vaiko teisių apsaugos vedėja D.Porutienė.
Kauno skyrius tikino nežinojęs apie šią šeimyną, kuri esą dar pernai gyveno Vilniuje.
Tačiau šie sugyventiniai Kaune teisiami jau nuo 2010 ir 2011 metų, kai patys dar buvo paaugliai – vaiko teisių specialistai privalėjo apie tai žinoti, ir šią šeimą sekti po padidinamuoju stiklu.
Panašu, kad pareigų neatliko ir Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyrius, nepranešęs kolegoms iš Kauno apie šeimos persikėlimą į šį miestą.
Vaiko teisių institucija galėjo nesunkiai nustatyti, kad šeima gyvenamąją vietą yra deklaravusi Kaune, Lampėdžių gatvėje, nuolat ją tikrinti, o besikartojant tėvų daromiems šiurkštiems įstatymų pažeidimams, iškelti atžalas iš pavojingos aplinkos.
Susizgribta tik tada, kai šaukštai jau buvo po pietų – D.Porutienė iš pradžių pareiškė, kad vaikai pas tėvą tikrai negrįš, o vėliau padėkojo portalui už perduotą informaciją, kad teisiama ir motina.
