Trečiadienį teismas vyksta dėl telefoninio sukčiavimo – byloje kaltinimai pateikti ir kūdikio motinai, H.Nomeikos 24 metų sugyventinei Joanai Aleksandravičiūtei, kuri prieš tai buvo teista keturis kartus, taip pat ir už narkotikus.
Vaikais pasirūpinti turinčios institucijos miegojo, kol vaikui buvo sulaužyta kaukolė, išsiliejo kraujas į smegenis, ant jo veido buvo matyti bato pado žymių.
J.Aleksandravičiūtė portalui lrytas.lt tvirtino sūnaus sužalojimo metu buvusi ligoninėje, o sužinojusi, kas atsitiko vaikeliui, nusprendė tučtuojau skirtis su sugyventiniu. Motina sutiko plačiau papasakoti apie savo gyvenimą ir tai, kas vyko po siaubingo incidento.
Atliko „kojų“ vaidmenis
Trečiadienį į teismo salę sukčiavimo byloje H.Nomeika atvesdintas su antrankiais. Iki šiol jis buvo laisvėje, tačiau pirmadienį teismas už sunkų kūdikio sužalojimą nusprendė jį suimti 3 mėnesiams.
Prieš kūdikio sumušimą H.Nomeika ir J.Aleksandravičiūtė įkliuvo dėl telefoninio sukčiavimo. Teisiamųjų suole atsidūrė ir jų 20-metė bendrininkė Renata Noreikaitė.
Dešimtą kartą teisiamas H.Nomeika, tyrėjų duomenimis, atliko telefonu aukas apgaudinėjančių kalinių pasiuntinių, vadinamųjų „kojų“, vaidmenį, o prie nusikaltimo prisidėjo ir jo vaikų motina J.Aleksandravičiūtė su R.Noreikaitė.
2017 metų lapkritį kalinys iš Alytaus pataisos namų paskambino 69 metų kaunietei ir apsimetęs policininku pareikalavo parodyti namuose laikomus eurus, banko korteles. Esą banknotai gali būti netikri.
Pinigų iš pensininkės paimti atvyko sukčiaus pasiųstas H.Nomeika, taip pat prisistatęs policijos pareigūnu.
Moteris neteko 250 eurų, 220 Jungtinės Karalystės svarų ir 130 JAV dolerių, juos sukčiai pasidalijo tarpusavyje. Teisėsauga nustatė, kad J.Aleksandravičiūtė ir R.Noreikaitė skambino į kalėjimą, padaryta garso įrašų.
J.Aleksandravičiūtė anksčiau buvo teista už disponavimą narkotikais, turint tikslą juos platinti, arba disponavimą labai dideliu kvaišalų kiekiu, vagystę, sukčiavimą, netikrų pinigų gaminimą, laikymą arba realizavimą.
H.Nomeika teisiamųjų suole buvo atsidūręs už plėšimą, vagystes, sukčiavimo atvejus. Pastarąjį kartą jis teistas 2017 metų spalį, o jo sugyventinė J.Aleksandravičiūtė – 2016 metų gruodį.
Nors pora dar nuo paauglystės buvo žinoma teisėsaugai, vaikų teisėmis privalančios pasirūpinti institucijos leido jai auginti atžalas, netikrino šios šeimos, panašu, kad ir policija nepalaikė jokio ryšio su nepilnamečių reikalais užsiimančiomis tarnybomis.
Nebenori matyti draugo
Kūdikio sužalojimu įtariamas tėvas įsiuto, išvydęs teismo salėje žurnalistus.
„Jei jie bus čia, teisme nedalyvausiu. Prašau, kad išeitų, arba išveskite mane“, – trečiadienį su antrankiais į teismą pristatytas recidyvistas prapliupo, o savo tiradą paįvairino keiksmažodžių lavina.
Netrukus H.Nomeika nukreipė žvilgsnį į sugyventinę J.Aleksandravičiūtę: „Joana, atsisuk, maldauju.“
Kūdikio tėvas verkė, atsiprašinėjo, keikėsi, bet draugė į jo žodžius nereagavo.
J.Aleksandravičiūtė portalui lrytas.lt pareiškė po sūnaus sužalojimo su jo tėvu nedelsdama išsiskirsianti: „Nenoriu daugiau nei su bendrauti, nei akyse matyti.“
Perėjo prie tylos taktikos
Praėjusio sekmadienio naktį H.Nomeikos ir J.Aleksandravičiūtės būste Kaune liūdnai pagarsėjusiame Lampėdžių gatvės bendrabutyje buvo rastas žiauriai sumuštas jųdviejų jauniausias vaikas.
Smurtaujant prieš kūdikį J.Aleksandravičiūtės namuose nebuvo, o tėvas buvo neblaivus su trimis savo vaikais.
H.Nomeika tikino, jog berniukas iškrito iš rankų, vėliau dėstė apie krytį iš vežimėlio, tačiau medicinos ekspertams tokie aiškinimai sukėlė tik liūdną šypseną.
Medikai pareiškė, kad tokie sužalojimai negalėjo atsirasti nukritus.
Kauno prokurorė Auksė Lipkevičienė patvirtino portalui lrytas.lt, jog vaikui sulaužyta kaukolė.
Prispirtas prie sienos recidyvistas pareigūnams nusprendė nieko nebeaiškinti. Pareiškus įtarimus dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, H.Nomeika pirmadienį buvo suimtas 3 mėnesiams.
Du vyresni 3 ir 1,5 metų vaikai šiuo metu įkurdinti Kauno savivaldybei priklausančiame vaiko gerovės centre „Pastogė“. Bus sprendžiama, su kuo jie gyvens ateityje.
Motina: „Man baisus šokas“
J.Aleksandravičiūtė su H.Nomeika susipažino daugiau nei prieš dvejus metus ir susilaukė dviejų vaikų.
Dėl narkotikų ir sukčiavimo moteris kaltę vertė dabartiniui ir buvusiam sugyventiniams, kurie esą pavertė ją bendrininke.
Kūdikio motina tvirtino, kad H.Nomeika anksčiau niekuomet nekeldavo rankos prieš vaikus. J.Aleksandravičiūtė teisme pasirodė sulaužyta nosimi – aiškino, kad ją sumušė kitas vyras.
Smurto naktį jauna moteris praleido ligoninėje – apie vaiko sumušimą J.Aleksandravičiūtei pranešė jos motina.
„Sakė, kad vaikas iškrito supamas iš vežimėlio. Tačiau netikiu, kad jam nieko nebuvo daryta. Kažkas buvo daryta. Man baisus šokas“, – kalbėjo kaunietė.
J.Aleksandravičiūtė sužinojo, kad jai būnant ligoninėje sugyventinis naktį buvo išėjęs: „Kažkur šlaistėsi, o sugrįžo paryčiais.“ H.Nomeika buvo girtas.
Jauna moteris tvirtino sieksianti daugiau neatsidurti klystkeliuose, o sugyventinio nebenorinti matyti, nutrauksianti su juo ryšius.
„Per tris pastarąsias dienas aš visiškai nesidomėjau, kaip jam areštinėje, nenešiau maisto, rūbų. Daugiau jis man neegzistuoja“, – ištarė J.Aleksandravičiūtė.
Kaunietė tikino apie H.Nomeikos teistumų gausą sužinojusi tik iškėlus bylą dėl sukčiavimo, tačiau ji pati buvo teista keturis kartus.
J.Aleksandravičiūtė prisipažino, kad vaiko teisių tarnybos nė karto nebendravo su jos šeima, nepatikrino, kas joje dedasi.
Reforma neefektyvi
Praėjusių metų spalį Kėdainiuose sugyventiniams Monikai Kaziukaitytei ir Gediminui Konteniui namuose nužudžius 4 metų Matuką, buvo smarkiai kritikuotos snaudžiančios tarnybos, skambiai paskelbta apie reformas, visą parą budinčius specialistus.
Savivaldybėms pavaldūs vaiko teisių apsaugos skyriai buvo prijungti prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Tačiau neatrodo, kad darbas taptų efektyvesnis, – H.Nomeikai ir J.Aleksandravičiūtei buvo leista auginti vaikus ne tik po daugkartinių jų teistumų, bet ir po ankstesnio smurto atvejo šioje šeimoje prieš kitą vaiką, apie kurį portalui lrytas.lt pirmadienį užsiminė laikinoji Kauno vaiko teisių apsaugos vedėja D.Porutienė.
Tiesa, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai netrukus suskubo neigti, jog jiems buvo žinoma apie smurtą ir prieš 3 metų berniuką, – esą iki kūdikio sužalojimo nebuvo gauta pranešimų apie smurto naudojimą prieš vaikus bei kitus galimus vaiko teisių pažeidimus šioje šeimoje.
Kauno skyrius tikino nežinojęs apie šią šeimą, kuri esą dar pernai gyveno Vilniuje.
Tačiau šie sugyventiniai Kaune teisiami jau nuo 2010 ir 2011 metų, kai patys dar buvo paaugliai, – vaiko teisių specialistai privalėjo tai žinoti ir šią šeimą sekti po didinamuoju stiklu. Atrodo, kad pareigų neatliko ir Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyrius, nepranešęs kolegoms iš Kauno apie šeimos persikėlimą į šį miestą.
Vaiko teisių institucija galėjo nesunkiai nustatyti, kad šeima gyvenamąją vietą yra deklaravusi Kaune, Lampėdžių gatvėje, nuolat ją tikrinti, o besikartojant tėvų daromiems šiurkštiems įstatymų pažeidimams iškelti atžalas iš pavojingos aplinkos. Susizgribta tik tada, kai šaukštai jau buvo po pietų, – D.Porutienė iš pradžių pareiškė, kad vaikai pas tėvą tikrai negrįš, o vėliau padėkojo portalui už perduotą informaciją, kad teisiama ir motina.
Įstatymuose – didžiulės skylės
Portalui lrytas.lt tiriant šią istoriją, vėl išlindo didžiulių skylių mūsų šalies įstatymuose.
„Tėvų teisės savo vaikų atžvilgiu yra autonominės, todėl valstybė negali kištis į šeimos privatų gyvenimą be tai pateisinančių priežasčių. Jei nėra gautų pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimo, vaiko teisių apsaugos specialistai neturi pagrindo tikrinti, ar asmuo (tėvas, motina) tinkamai užtikrina vaiko teises ir įgyvendina savo teises bei pareigas“, – pareiškė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimio tarnybos atstovė spauda Vaiva Arnašė.
Vadinasi, jei tėvai 14 kartų teisti, motina teista už narkotikus, vaiko teisėmis turinčios rūpintis institucijos nieko negali padaryti, negali tikrinti, ar tėvai neapsvaigę, pasiteirauti apie situaciją mokyklose, darželiuose, pakalbėti su kaimynais, susisiekti su policija? Tokia tvarka kelia didelį susirūpinimą, nes jau pirmas smurto atvejis, apie kurį sužinotų atsakingos tarnybos, gali būti tragiškas. Jei policija praneštų apie tėvų teistumus, ypač daugkartinius, vaiko teisių institucijoms, būtų galima laiku užkirsti kelią artimoje aplinkoje vykdomus nusikaltimams prieš nepilnamečius.
„Jei kitiems asmenimis (bendruomenės nariams) buvo žinoma, kad šie (vaikų tėvas, motina) asmenys ne tik vykdo galimas nusikalstamas veikas, bet ir neužtikrina mažamečių teisių ir teisėtų interesų, svarbu buvo pranešti policijai arba vaiko teisių apsaugos specialistams, kad paslaugos būtų suteikiamos reikiamu laiku ar, nustačius pavojų vaikų saugumui, sveikatai ar gyvybei, vaikai būtų paimti iš atstovų pagal įstatymą.
Šiuo atveju nei socialinės tarnybos, nei sveikatos priežiūros įstaigos nesikreipė į vaiko teisių apsaugos specialistus ar policiją dėl netinkamos ir/ar nepakankamos vaikų priežiūros“, – teigė V.Arnašė.
Tačiau Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja D.Porutienė portalui lrytas.lt tvirtino, jog duomenų bazėje yra informacijos apie H.Nomeikos šeimoje anksčiau smurtą galimai patyrusį kitą vaiką.
