Kaip rašoma prokuratūros pranešime, FNTT tyrėjai išsiaiškino, kad nuo 2013-ųjų metų pradžios iki 2015-ųjų rugsėjo mėnesio, vienoje uždarojoje akcinėje bendrovėje direktoriumi dirbęs A.Ž., galimai sugalvojo sukčiavimo schemą, pagal kurią jo vadovaujama įmonė sudarydavo darbuotojų nuomos sutartis su fiktyviomis, veiklos nevykdančiomis įmonėmis. Tokiu būdu buvo sukurta veiklos nevykdančių įmonių grandinė, kuria siekiama imituoti vykdomus sandorius, išgryninti pinigines lėšas ir išvengti turtinės prievolės į valstybės biudžetą.
Kaltinamieji, įkalbėdavo pažįstamus žmones fiktyviai įsidarbinti, jiems priskaitydavo darbo užmokestį, tačiau jokių mokesčių į valstybės biudžetą nepervesdavo.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamieji Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėjo beveik 160 tūks. eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondui – beveik 80 tūkst. eurų. Uždaroji akcinė bendrovė, kurios direktoriumi dirbo A.Ž., pateikė beveik 322 tūkst. eurų civilinį ieškinį.
Baudžiamajame kodekse nurodyta, kad griežčiausia bausmė už sukčiavimą – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už turto pasisavinimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Kreditinis sukčiavimas gali grėsti bauda, areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nusikalstamas bankrotas taip pat baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą gali grėsti bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gresia bauda, areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už neteisingą duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą bei deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą griežčiausia bausmė numatyta laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už aplaidų apskaitos tvarkymą numatyta viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Byla perduota nagrinėti į Kauno apygardos teismą.