Marijampolėje gyvenančią čigonę 39 metų Vilmą Bieliauskaitę teisė Mažeikių, Kėdainių, Kauno, Ukmergės, Raseinių, Vilkaviškio, Vilniaus, Klaipėdos ir Marijampolės teismai.
Jos tautietė 31-erių Laura Brižinskaitė buvo teisiama Druskininkuose, Ukmergėje, Šiauliuose ir pastarąjį kartą Marijampolėje.
Apmulkinti nebuvo sunku
Abi moterys važinėjo po Lietuvą ieškodamos garbaus amžiaus patiklių aukų, santaupas laikančių namuose.
Medikes vaidinančios čigonės su pensininkais elgdavosi maloniai, prisistatydavo ligonių kasų darbuotojomis, matuodavo kraujospūdį, naudojosi netgi stetoskopu.
Apsimesdamos, jog atvežė kompensacijas, vagiliaujančios aferistės siekdavo išsiaiškinti, kur pensininkai slepia santaupas.
Kai kurie senyvo amžiaus vienišiai, pasiilgę dėmesio ir bendravimo, lengvai užkibdavo ant aferisčių kabliuko.
Senjoras išliko budrus
Lazdijų rajone gyvenantis pensininkas, skaičiuojantis devintą dešimtį, išvengė aferisčių spąstų ir neprarado santaupų.
Vėliau senjoras noriai liudijo V.Bieliauskaitės ir L.Brižinskaitės teisme.
Pensininkas jas atpažino, turtinių pretenzijų joms nereiškė ir tikino esantis labai pasipiktinęs tokiais nusikaltimais.
Lazdijiškis pasakojo, kad į jo namus atėjusios dvi moterys prisistatė medikėmis ir atvyko neva patikrinti jo sveikatos. Vyras pareiškė, kad neseniai ją tikrinosi.
Viešnios buvo atkaklios – esą buvo atlikti ne visi tyrimai.
„Viena moteris kalbėjo, esą yra išleistas naujas įstatymas ir nuo šiol ligotiems senoliams kas mėnesį bus mokama po 40 eurų“, – prisiminė senolis.
Jam nepažįstamosios neva atnešė dviejų mėnesių kompensaciją ir prašė grąžos.
Pensininkas teigė, kad jam atvykėlės kėlė įtarimą – abi buvo akiniuotos, su perukais.
Vyras savo medikus, pas kuriuos lankosi, gerai pažįsta, o šios atvykėlės nekėlė pasitikėjimo.
Kai šeimininkas pareiškė, jog 420 eurų grąžos jis neturi, sukčiautojos, supratusios, jog nieko nepeš, nebegaišo laiko ir išėjo.
Slėpė siuvimo mašinoje
Tą pačią dieną V.Bieliauskaitė ir L.Brižinskaitė nuvažiavo į Vilkaviškio rajono kaimą ir pasibeldė į vienišos pensininkės namus. Medikes vaidinančios aferistės veikė pagal įprastą nusikalstamą scenarijų, tačiau jis vos nesužlugo.
Šeimininkė pareiškė, kad jai nereikia jokių išmokų, nes puikiai pragyvena iš pensijos.
Bet viešnios primygtinai siūlė paimti kompensaciją ir paieškoti grąžos. Aferistei pavyko įtikinti pensininkę.
Jai atvykėlė padavė 500 eurų banknotą ir pasiūlė jį palyginti su šeimininkės turimu banknotu, kad šioji įsitikintų, jog kupiūra nepadirbta.
Senjorė nuėjo į kambarį ir iš slėptuvės siuvimo mašinoje pasiėmė 500 eurų banknotą.
Kai tariamos medikės pareiškė, jog jos turi apžiūrėti pensininkę, šioji patikliai atsigulė ir, kaip buvo liepta, atsuko nugarą. Po apžiūros nepažįstamosios greitai išėjo.
Šeimininkė iškart pastebėjo, jog kambaryje išvartyti daiktai.
Iš siuvimo mašinos dingo per 11 tūkst. JAV dolerių ir beveik 8 tūkst. eurų.
Be to, vagilės aptiko 650 eurų, kurie buvo paslėpti statuloje, bei virtuvėje ant palangės buvusius 90 eurų.
Kaime atsirado žmonių, kurie įsidėmėjo jiems iki tol nematytą automobilį, tad policijos pareigūnams buvo lengviau ieškoti įtariamųjų.
Mašinoje mėtėsi pinigai
Vagilės ir jų vairuotojas įkliuvo, kai grįžo į Marijampolę. Policijos patruliai Vytauto gatvės gale sustabdė automobilį „Volkswagen Polo“.
Abi keleivės ėmė garsiai reikšti nepasitenkinimą, piktinosi ir įžeidinėjo pareigūnus. Jie ketino apžiūrėti automobilį, ant kurio galinės sėdynės buvo matyti nemažas pluoštelis eurų, tačiau iš gretimų namų ėmė rinktis čigonai, keliantys didelį erzelį dėl sulaikytų dviejų tautiečių.
Mašiną pareigūnai nusprendė apžiūrėti ramesnėje vietoje.
Trijulė į areštinę buvo išgabenta skirtingais policijos automobiliais. Sulaikytosios neigė bet kokią savo kaltę, tačiau po kurio laiko abi įtariamosios buvo priremtos įrodymų.
Samdiniui atsirūgo darbas
Brandaus amžiaus marijampolietis Vladimiras atvirai papasakojo, kaip jis dirbo čigonų samdiniu.
Vyras nuo 2016-ųjų buvo bedarbis. Kai pažįstamas čigonas užsiminė, kad reikalingas žmogus, kuris prižiūrėtų namus ir galėtų vairuoti automobilį, sutiko su pasiūlytomis darbo sąlygomis.
Valdimirui buvo pažadėta pastogė ir maistas, be to, esą nereikės rūpintis drabužiais ir rūkalais. Vyras teigė pernelyg nesigilinęs, koks konkrečiai darbas jo laukia.
Vladimiras pasakojo, kad jis dažnokai vežiodavo V.Bieliauskaitę ir L.Brižinskaitę po įvairias šalies gyvenvietes.
Marijampolietis buvo šventai įsitikinęs, jog į privačius namus užeidinėjančios čigonės prekiauja auksu, nes sugrįžusios į mašiną jos skaičiuodavo parsineštus pinigus. Samdinys pasakojo, kad abi moterys prieš išlipdamos iš automobilio užsidėdavo perukus ir akinius.
Vladimirui yra tekę važiuoti į Trakus, Kelmę, Lazdijų rajoną, Raseinius, Vilkaviškio rajoną.
Maršrutą bevažiuojant pasakydavo keleivės. Jos niekada nekalbėdavo apie kelionės tikslą.Beje, „Volkswagen Polo“, kurį vairuodavo ir viena iš čigonių, buvo registruotas svetimo vyro vardu.
Pareigūnų surastas marijampolietis pasakojo prieš trejus metus dirbęs pas čigonus. Tuo laiku dingo jo asmens dokumentai, o jis pats atsidūrė psichiatrijos ligoninėje. Vyriškis tikino niekada neturėjęs automobilio.
Pastaruoju metu pas čigonus dirbęs Vladimiras už tai, kad sąžiningai liudijo teisme, sulaukė čigonų pasipiktinimo ir buvo išvytas.
Bausmės neveiksmingos
Teismas V.Bieliauskaitei skyrė 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos bendrininkei L.Brižinskaitei už grotų teks praleisti pustrečių metų.
Abi sukčiautojos šiuos nusikaltimus įvykdė turėdamos neišnykusį teistumą, nesumokėjusios anksčiau skirtų baudų.
Teismo nuomone, nusikaltimai prieš labiausiai pažeidžiamus asmenis pasižymi cinizmu, o anksčiau teismų sukčiautojoms skirtos švelnios bausmės nepasiekė tikslo.
