Kelio ruože Smiltynė–Nida dirbęs A.Stirbys kaltinamas tuo, kad prieš kelerius metus Alksnynės kelio poste neteisėtai naudodamas tris bekontaktes korteles į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją praleido 916 autotransporto priemonių, o gautų pinigų neįmokėjo į kasą.
Įtartinos mokėjimo kortelės buvo atrastos Alksnynės kelio poste – viena priklausė Neringos savivaldybės gyventojui, o kitos dvi jau nebegaliojo.
Naudojo tris korteles
Kasininkas pateko į įtarimų šešėlį po to, kai viena poilsiauti į Kuršių neriją vykusi automobilio vairuotoja pasiskundė Alksnynės poste gavusi kitokį – neįgaliesiems skirtą kvitą už ekologinę rinkliavą, sumokėtą įvažiuojant į draustinį.
Tikrindami moters skundą savivaldybės auditoriai išarė dar platesnę vagą ir išsiaiškino, jog kurortinio vasaros sezono įkarštyje, naudojant tris tas pačias korteles, į Kuršių neriją per dieną kartais buvo praleidžiama nuo 20 iki 80 automobilių.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo ir patikėto svetimo turto pasisavinimo.
Teismui – sunki užduotis
Prokurorai nustatė, kad pagal įtartinas korteles 2015 metų vasarą surinkti pinigai iš tikrųjų nebuvo fiksuojami kasoje, praleistų automobilių keleiviai negaudavo mokestį patvirtinančių kvitų.
Alksnynės kelio posto kontrolierių A.Stirbį prislėgė įtarimai dėl kurorto savivaldybei priklausančių beveik 9 tūkst. eurų ekologinio mokesčio pasisavinimo, bet vyras kaltu neprisipažino.
Tyrėjams nieko nesakęs A.Stirbys Klaipėdos apylinkės teisme iš pradžių irgi atsisakė duoti parodymus – pareiškė kalbėsiąs tuomet, kai pasisakys nukentėjusiąja pripažintos Neringos savivaldybės atstovai ir liudytojai, kurių parodymais grindžiami kaltinimai.
Bylą nagrinėjusią teisėją Rasą Stonkuvienę užgriuvo nelengva našta – jai reikėjo iškviesti ir apklausti tą vasarą daugiau kaip 900 per Alksnynės kelio kontrolės postą į Neringą važiavusių ir elektroninės sistemos užfiksuotų liudytojų iš įvairių Lietuvos vietovių.
Pripažino kaltu
„Juridiniams ir fiziniams asmenims leidimai nemokamai įvažiuoti į draustinį suteikiami administracijos direktoriaus nurodymu. Tik keli darbuotojai gali aktyvinti korteles“, – teisme kalbėjo Neringos savivaldybės Dokumentų valdymo skyriaus specialistė Inga Kairytė.
Tačiau duomenys rodė, kad ir pasibaigus bekontakčių kortelių terminui pamiršę ar dėl kitokių priežasčių nepratęsę savo leidimų asmenys per Alksnynės postą galėjo įvažiuoti į Kuršių neriją.
A.Stirbys įrodinėjo, jog visus iš kurorto svečių surinktus pinigus palikdavo kelių posto kasoje, atkreipė dėmesį į galimus elektroninės sistemos gedimus, netobulas programas.
Bylos medžiagą išnagrinėjusi teisėja R.Stonkuvienė tokiais kaltinamojo aiškinimais nepatikėjo.
Teismas A.Stirbį pripažino kaltu dėl jo žinioje buvusio Neringos savivaldybės turto pasisavinimo ir skyrė jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – 2250 eurų baudą.
Be to, A.Stirbys dar buvo įpareigotas atlyginti Neringos savivaldybei 8645 eurų civilinį ieškinį ir bylinėjimosi išlaidas, siekiančias 3986 eurus.
Strigo kompiuteriai
Apkaltinamąjį nuosprendį išklausęs A.Stirbys rankų nenuleido – jį apskundė Klaipėdos apygardos teismui (KAT).
Kaltinamasis nuosprendyje neįžvelgia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis 50 kartų naudojo bekontaktes korteles, paėmė pinigus, neišdavė žmonėms kvitų ir praleido gausybę automobilių.
Tokių aplinkybių, pasak A.Stirbio, teisme nepatvirtino ir per Alksnynės kelio kontrolės postą važiavę liudytojai: „Priešingai – kai kurie sakė gavę kvitus, juos išsaugoję ir pateikė teismui.“
Pažymėjęs, jog teisme apklausta tik 5 proc. automobiliais per postą važiavusių asmenų, A.Stirbys teigė, jog negalima kalbėti apie kokį nors pinigų trūkumą ir tai, kad turtas buvo pasisavintas.
Pasisakę elektroninės kelio kontrolės įrangos montuotojai patvirtino, kad kompiuteriai strigdavo, ekranuose atsirasdavo automobiliai kitais numeriais, dažnai sutrikdavo praleidimo mechanizmai.
A.Stirbys nurodė, jog Alksnynės kelio poste veikė netobula elektroninė sistema, jos niekas netyrė, nors diskų įrašuose laikas, mokėjimo būdai, praleidžiamo autotransporto priemonės nesutampa.
Migloti kaltinimai
Anksčiau prokurorams nieko nekalbėjęs A.Stirbys Klaipėdos apylinkės teisme atkuto – prašė nustatyti visus per postą vasarą praleistų automobilių vairuotojus bei asmenis, mokėjusius už įvažiavimą.
R.Stonkuvienei atmetus tokį prašymą A.Stirbys liko nepatenkintas.
Jis mano, kad buvo pažeistos jo teisės į gynybą – esą neišsiaiškintos visos kaltinimui pagrįsti svarbios šios bylos aplinkybės.
Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį panaikinusi ir grąžinusi bylą apygardos prokuratūrai teisėjų kolegija nutarė, jog A.Stirbiui surašyti kaltinimai neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų – tokios bylos negalima teisingai išnagrinėti ir skelbti argumentuoto nuosprendžio.
„Prie bylos medžiagos prisegtuose kvituose ir elektroninės sistemos fiksuoti vietinės rinkliavos mokėjimo duomenys, kuriuose įvažiavimo į draustinį laikas nesutampa, dar nėra patikimas įrodymas, jog A.Stirbys galėjo grobstyti kurorto savivaldybės turtą“, – pareiškė KAT kolegija.
