„Perskaičiusi tyrimo medžiagą, buvau šokiruota. Prie mano sūnaus prikibo aštuoni chuliganai, bet po nužudymo teisiamas tik vienas. Nors puolė ir kiti, daugiau niekam nepareikšti įtarimai net dėl viešosios tvarkos pažeidimo“, – piktinosi mirtinai sumušto paauglio mama.
V.Draugelienė pirmadienį buvo apklausta teisme, parodymus davė ir jos motina Dalia Burdulienė.
Savo kaltę pripažinęs I.Mauza sutiko būti apklausiamas paskutinis. Iš pradžių jis buvo suimtas, bet dabar nuosprendžio laukia laisvėje, užsegus elektroninę apykoję.
Emigrantė pateikė užpuolikui 500 tūkst. eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
„Tačiau vaiko neatstos jokie pinigai – liko tik neapsakomas širdies skausmas ir negyjančios žaizdos. Visas pasaulis nusidažė pilka spalva“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo V.Draugelienė, anksčiau netekusi ir Armando tėvo.
Puolė ne vienas
Trumpam grįžusi į Lietuvą Armando motina pasakojo apie savo šeimą, lemtingą dieną, didelių abejonių jai keliančias žmogžudystės tyrimo detales.
Pas močiutę per vasaros atostogas viešėjęs Armandas buvo nužudytas praėjusių metų rugpjūčio 11-osios pavakare išėjęs pasivaikščioti į miestą su savo 16 metų draugu Karoliu V.
Du bičiulius Mokolų gatvėje užpuolė keturiskart didesnė chuliganų grupė.
I.Mauzai trenkus kumščiu Armandas krito ant grindinio ir nebeatsigavo. Medicinos ekspertai nustatė, mirtį sukėlė smūgis į žandikaulį.
– Papasakokite apie užpuolimą. Nuo ko viskas prasidėjo? – lrytas.lt pasiteiravo V.Draugelienės.
– Tos kompanijos lyderis Ignas stipriai kliudė pečiu Armandą – manau, tai jis padarė tyčia.
Sūnus konflikto nekėlė – nieko nesakęs nuėjo su draugu tolyn. Jis buvo išmokytas niekuomet nesivelti į ginčus.
Savo keliais patraukė ir Ignas su grupe, tačiau paėję maždaug 100 metrų jie visi grįžo prie mano sūnaus.
Vaikinai buvo agresyviai nusiteikę, kažkuris sušuko: „Grįžtam ir juos su...sam“, koneveikė sūnų, vadino necenzūriniais žodžiais, gaidžiu. Tai jie patys patvirtino savo pirminiuose parodymuose.
Pirmas Armandą pasivijo Igno draugas Karolis K.. Jis stipriai griebė sūnui už peties, laikė neleisdamas žengti toliau nė žingsnio, reikalavo cigarečių. Greitai priėjo ir visa kompanija. Sūnus buvo stumdomas, jį žadėta pamokyti „gerų manierų“.
Igno 15-metis brolis Rokas kumščiu bandė smogti Armandui į galvą, bet jis spėjo užsidengti ranka. Mano vaikui Ignas trenkė stiprų smūgį į žandikaulį.
Sūnui parkritus nė vienas užpuolikų nebandė jam padėti, nepasidomėjo jo būkle, neiškvietė pagalbos – juokdamiesi paliko, tarsi jis būtų daiktas, nors kūną pradėjo purtyti konvulsijos. Ignas dar nueidamas pasakė: „Šitą išjungėm.“
Armandą mirtis ištiko staigiai – atvykus greitajai pagalbai, kurią iškvietė jo draugas Karolis V., jis jau buvo negyvas. Medikai nesėkmingai jį bandė atgaivinti.
Parodymus vėliau pakeitė
– Kokius įspūdžius jums padarė žmogžudystės tyrimas? Kas, susipažinus su byla, labiausiai nustebino, sukrėtė?
– Perskaičiau viso aštuoneto pirminius parodymus. Pavyzdžiui, Igno draugas Karolis K. per apklausą pasakojo, jog broliams Mauziukams ką nors užkabinus, būna blogai, nes jie žiaurūs. Taip pat pasakojama, kaip jie užpuldinėja gatvėje žmones.
Tačiau, ko gero, niekas neišdrįso kreiptis į policiją arba tie užpuolimai būdavo neišaiškinami.
Mačiau filmuotą medžiagą, kaip kompanija duoda parodymus nusikaltimo vietoje, prisimena sūnaus užpuolimo momentus. Tai gana rimtai kompromituoja ne tik Igną, bet ir kitus užpuolikus.
Vėliau jų parodymai keitėsi, kai kurios nepalankios detalės išnyko, tačiau prokuratūra nepakankamai kritiškai pažvelgė į tokį faktų kaitaliojimą. Kai kurie įtariamieji virto liudininkais.
Vijosi visa kompanija
– Ką sužinojote apie Igną ir jo draugus?
– Marijampolės gyventojai pasakojo, jog visa ši kompanija slampinėjo gatvėmis, kaulydavo pinigų iš praeivių, o negavę jų grasindavo. Praeivių jie laukdavo prie laiptų Mokolų gatvėje.
Iš pradžių įtarimai nužudymo byloje buvo pareikšti trims vaikinams – Ignui, jo broliui ir Karoliui K., tačiau vėliau liko tik vienas įtariamasis. Man tai kelia didžiausią nuostabą.
Visi aštuoni vijosi mano sūnų ir jo draugą pagal komandą „grįžtam, sudaužom“, agresyviai elgėsi, apsupo. Armandui buvo grasinama. Nė vienas nepasakė – baikim, nereikia.
Kitiems užpuolikams nebuvo pareikšti įtarimai net dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Jie dalyvavo užpuolant vaikiną, kuris buvo nužudytas, tačiau jiems, pasirodo, už nieką neteks atsakyti. Keista, kad teisėsauga neįžvelgia grupinio nusikaltimo.
Man labai gaila, kad šio teismo negalima perkelti į Jungtinę Karalystę. Ten jie visi atsakytų už tokį išpuolį, o jei vaikinų amžius pernelyg jaunas, atsakomybė tektų jų tėvams.
Vienas iš aštuonių mano sūnų užpuolusių paauglių anksčiau su Armandu draugavo, ateidavo pas mus į svečius, vaišindavome jį blynais. Kai vėliau pasiteiravau, kodėl nutrūko jųdviejų draugystė, Armandas atsakė: „Jis susidėjo su negera kompanija.“
Igno draugai per apklausas sakė, kad jis anksčiau lankė Rytų kovos menus.
Žadėjo puikią ateitį
– Ar buvo keistų sutapimų, abejonių keliančių faktų?
– Sužinojau, kad vieno iš užpuolikų dėdės sugyventinė – Marijampolės policijos tyrėja (pastaroji dienraščiui to nepaneigė, tik aiškino, esą visai nepažįstanti sugyventinio brolio giminės. – Red).
Nežinau, sutapimas ar ne, tačiau policijos komisariate susipažįstant su byla buvo blaškomas mano dėmesys – pavyzdžiui, tame pačiame kabinete buvę trys pareigūnai ėmė garsiai tarpusavyje kalbėtis, nuolat varstė duris, atidarė langą, nors šalia tuo metu lauke buvo pjaunama žolė. Gal norėjo, kad per triukšmą kai ko nepastebėčiau?
Man vos pradėjus žiūrėti filmuotą medžiagą pareigūnė sustabdė ir pasakė, gal nereikia, jums bus sunku.
– Papasakokite apie savo šeimą, kaip sūnui sekėsi Anglijoje.
– Armando tėvas yra miręs, turiu dar vyresnę dukrą, kuri gyvena Lietuvoje. Sūnus į Angliją atvyko prieš 5 metus, kai aš ten jau buvau įsikūrusi.
Sūnus buvo ramaus ir taikaus būdo, niekuomet nesiveldavo į muštynes, barnius. Jis turėjo daug draugų, buvo mėgstamas.
Armandui puikiai sekėsi mokslai ir Lietuvoje, ir užsienyje, iš pedagogų jis sulaukdavo tik pagyrimų.
Londone vaikinas lankė Ąžuolų parko koledžą. Man įstrigo žodžiai, kuriuos per susirinkimą pasakė matematikos mokytoja: „Jūsų vaikas – reto gabumo, jam atviros geriausių pasaulio universitetų durys. Lietuvai garbė, kad iš jos yra kilę tokie protingi jaunuoliai.“
Sūnus džiaugdavosi ir sugrįžęs į Marijampolę, sakė, miestas toks išgražėjęs.
Bet dabar aš jo jau neturiu, jį tiesiog išplėšė iš mano gyvenimo, atėmė svajones.
Kad ir kaip skaudu, pasiduoti negaliu. Atidžiai gilinsiuosi į bylą iki pat jos svarstymo pabaigos.
Vaikinas prarado sąmonę
Armandas pas Marijampolėje gyvenančią savo močiutę iš Londono atvyko praėjusių metų birželio viduryje ir ketino viešėti gimtinėje iki mokslo metų pradžios.
Rugpjūčio 11 dieną jis su savo geriausiu draugu marijampoliečiu Karoliu V. nutarė pasivaikščioti po miestą, ketino nueiti į vakare jame įvyksiančią šventę.
Prasilenkdami su chuliganais abu vaikinai neketino veltis į ginčus, tačiau sulaukė puolimo.
Iš pradžių gausus būrys paauglių nuėjo tolyn, tačiau netrukus grįžo ir pareikalavo cigarečių.
Išgirdęs neigiamą atsakymą Marijampolės „Sudūvos“ gimnazijos moksleivis I.Mauza trenkė praeiviui kumščiu per veidą. Armandas po smūgio parkrito ant žemės ir prarado sąmonę.
Iš pradžių manyta, kad jis mirė nuo smūgio į grindinį, tačiau medicinos ekspertai paneigė šią versiją – gyvybę atėmė smūgis į žandikaulį.
Matydama parkritusį vaikiną kompanija išsiskirstė, tačiau netrukus I.Mauzą ir jo draugus sulaikė policija.
Pasak Kauno prokuroro Andriaus Kiuršino, per ranką Armandui trenkęs I.Mauzos brolis negalėjo būti patrauktas atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą dėl savo pernelyg jauno amžiaus.
Pareigūnų nuomone, nėra pagrindo bausti ir vieno Mauzų 17-mečio draugo, kuris esą tiktai mosavo kumščiais, bet Armandui nesudavė.
