Praėjusią vasarą Vilniuje, Vandentiekio gatvėje, egzekuciją 13-mečiui surengę paaugliai net ir teisme nerodė jokio gailesčio ir negalėjo paaiškinti, kodėl nužudė berniuką, kuris juos vadino savo draugais.
„Tiesiog širdis plyšta iš skausmo ir neteisybės. Ir kas tie devyneri ar dešimt metų nelaisvės? Ar tai teisinga?“ – vakar „Lietuvos rytui“ atsiųstame laiške rašė nužudytojo giminaitė.
Auką kankino dvi valandas
Moters teigimu, pernai birželio 30-ąją dieną berniukas buvo mušamas kelias valandas.
Iš pradžių paaugliai vaiką pradėjo daužyti daugiabučio kieme, o vėliau nusivedė į nuošalesnę vietą ir pradėjo kankinti dar žiauriau.
„Jį daužė kumščiais, kojomis, ant kūno mėtė betono gabalus. Jis alpdavo nuo skausmo, o tie gyviai jį prikeldavo.
Vienas laikė, kitas – mušė, nes mušti gulintį – neįdomu. Jis buvo kankinamas dvi valandas, laužomas po truputį“, – apie 13-mečio kankinimus rašė moteris.
Pareigūnai liepė skirstytis
Pasak jos, šios mirties buvo galima išvengti, jei policininkai nebūtų buvę tokie abejingi.
Paaiškėjo, kad žmogžudystės dieną pareigūnai į Vandentiekio gatvę buvo kviečiami ne vieną, o du kartus.
Pirmą kartą juos iškvietė gyventojai, pamatę kieme mušamą vaiką.
Nors atvykus pareigūnams visi incidento dalyviai buvo įvykio vietoje, policininkai tik pagrasino nepilnamečiams pirštu ir liepė išsiskirstyti.
„Jie neiškvietė greitosios pagalbos, nepaskambino mamai, jie nieko nepadarė.
Teismo posėdžio metu pasakė, kad nematė pagrindo. Kaip tokie pareigūnai gali dirbti, kaip jie galėjo palikti sumuštą vaiką, neužuosti alkoholio kvapo nuo tų brudų, kaip galėjo nematyti, kad jie apsvaigę?“ – atsakymų į šiuos klausimus iki šiol neranda nužudytojo giminaitė.
Kartu leisdavo laisvalaikį
Smarkiai sumušto nepilnamečio kūnas buvo surastas pavakarę. Kai pareigūnai atvyko į įvykio vietą, vaikas jau buvo paniręs į komą, iš kurios taip ir neprabudęs mirė kitą dieną.
Tiriant nužudymą paaiškėjo, kad policiją į žmogžudystės vietą iškvietęs ir iš jos dingęs 14-metis, kuris savo akimis matė, kaip buvo nužudytas jo draugas.
Liudytojas iš pradžių melavo sakydamas, kad 13-metį užpuolė ir mirtinai uždaužė du nepažįstami, apie 17 metų jaunuoliai, tačiau vėliau prisipažino, kad nusikaltėlius gerai pažinojo tiek jis, tiek auka – visi dažnai susitikdavo, kartu leisdavo laisvalaikį, girtaudavo.
Nusikaltimai – kasdienybė
Tada paaiškėjo, kad abu žudikai seniai žinomi policijai.
Nuo 2016 metų dėl abiejų paauglių veiksmų pareigūnai buvo pradėję net devynis ikiteisminius tyrimus.
Beveik visi jų nusikaltimai buvo turtiniai, todėl laikyti sunkius paauglius suimtus pareigūnai nematė reikalo.
Už grotų jie buvo uždaryti tik po žmogžudystės. Laukdamas šio teismo vienas 17-mečių buvo nuteistas ir už kitą užpuolimą, kuris buvo įvykdytas 2017 metų rugsėjo 2-osios vakarą sostinės Karoliniškių rajone.
Tada jis sumušė ant suoliuko sėdėjusį jaunuolį – užpultajam nuo gautų smūgių plyšo vidinė miego arterija, o po kelių dienų paauglį ištiko infarktas.
Nukentėjusysis liko gyvas, tačiau nuo patirtų sužalojimų sutriko jo kalba, liko paralyžiuotos galūnės, jis negali tęsti mokslų ir jam negalės dirbti. Jam nuolat reikės kitų žmonių priežiūros ir nuolatinio gydimo.
Sumokėti teks tėvams
Šį nusikaltimą nepilnametis taip pat įvykdė apsvaigęs ir, kaip pats prisipažino, be jokios priežasties.
Teismas dėl sunkaus kūno sužalojimo jam skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo subendrinta su vakarykšte.
Už jaunuolio sužalojimą iš jo taip pat priteista daugiau kaip 65 tūkst. eurų sumušto vaikino motinai bei Ligonių kasai.
Dar apie 55 tūkst. eurų jis turės atlyginti nužudyto 13-mečio tėvams.
Tokią pat sumą vaiko tėvams turės atlyginti ir antrasis žudikas.
Nors teismas pabrėžė, kad jei paaugliai negalės patys atlyginti padarytos žalos, už juos turės sumokėti jų tėvai, abejojama, ar jie turės tokias sumas.
Motina neapsaugojo sūnaus
Tiek žudikų, tiek jų 13-metės aukos šeimos nebuvo laikomos asocialiomis, tačiau buvo gerai žinomos policijai ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
Kaip iškart po nužudymo teigė policija, nužudytasis taip pat nebuvo be nuodėmių.
Jis policijoje buvo fiksuotas apie 30 kartų dėl valkatavimo, girtuokliavimo, nesunkių nusikaltimų.
Vaiko motina ne kartą lankėsi pas vaiko teisių gynėjus, bendravo su specialistais, tarėsi, kaip sūnų išplėšti iš blogą įtaką dariusių draugų rato, tačiau paaugliui nepadėjo nei gražūs žodžiai, nei barimai.
Bandydama apsaugoti sūnų, moteris kurį laiką jį buvo išsiuntusi į ugdymo centrą, o po to susitarė su Švedijoje gyvenančiu vaiko tėvu, kad jis sūnų pasiims pas save.
Tačiau išskristi pas tėvą 13-metis nesuspėjo.
