Maža to, auditą atlikęs naujasis įmonės „Nill Nill“, kuri neteko pinigų, vadovas aptiko, kad M.Kazlauskui buvo išmokėta 12 tūkstančių eurų už teisines paslaugas, kurių jis nesuteikė.
Teismų sprendimais advokatui, kuris neseniai buvo iškėlęs savo kandidatūrą į Advokatų tarybos narius, dabar teks atlyginti klientui padarytą žalą – sumokėti 50 tūkstančių eurų pradangintą depozitą ir grąžinti 12 tūkstančių eurų – be pagrindo gautą honorarą – su palūkanomis.
Tvirtino viską atidavęs
Sutartį dėl depozito bendrovė „Nill Nill“ su M.Kazlausku, kuris nuo 2005 metų dirba advokatu ir turi savo kontorą, sudarė dar 2016-ųjų birželio 20-ąją.
Jau kitą dieną į advokato sąskaitą buvo pervesta 50 tūkstančių eurų.
Pagal šią sutartį pinigai buvo skirti neįvardintam turtui pirkti, o advokatas įsipareigojo per penkias dienas po bendrovės raštiško pranešimo į įmonės sąskaitą pervesti nepanaudotų lėšų likutį.
Kai praėjus metams po sutarties pasirašymo „Nill Nill“ paprašė grąžinti pinigus, advokatas pareiškė, kad jų nebėra.
Jis tvirtino visus 50 tūkstančių eurų grynaisiais atidavęs tuomečiam „Nill Nill“ darbuotojui Pauliui Pleškai, kuris vėliau tapo šios įmonės direktoriumi.
Pats P.Pleška kategoriškai neigė gavęs pinigus, tad ginčą teko spręsti teisme.
Netikėti pinigų viražai
Dar prieš bylos nagrinėjimą prašydamas, kad nebūtų areštuotas jo turtas, M.Kazlauskas bandė įrodyti, jog yra pasiturintis žmogus ir jam pralaimėjus procesą nebus problemos grąžinti pinigus.
Be kitų įrodymų, jis pateikė banko išrašus, pagal kuriuos jo, kaip fizinio asmens, įplaukos 2016 metais buvo 700 tūkstančių, 2017 metais – 500 tūkstančių eurų.
Teisme paaiškėjo, kad tą pačią dieną, kai į advokato sąskaitą įkrito deponuoti skirti 50 tūkstančių eurų, jis šiuos pinigus iš pradžių pervedė į kitą savo sąskaitą, o po to – nekilnojamojo turto plėtojimu užsiimančiai sostinės bendrovei „Schlage Real Estate“.
Teismo posėdžio metu advokatas taip ir neįrodė, kad pinigus grynaisiais perdavė P.Pleškai, o ir teismas į šiuos niuansus nesigilino.
Teismo nuomone, net nėra svarbu – perdavė ar ne advokatas šiuos pinigus P.Pleškai, nes bet kuriuo atveju jis neįvykdė prievolės bendrovei grąžinti pinigus. Juolab kad P.Pleška net neturėjo įmonės įgaliojimo paimti pinigus.
Honoraras už nieką?
Po kurio laiko bendrovė „Nill Nill“ advokatui pateikė dar vieną ieškinį.
Įmonės vadovu 2017 metais paskirtas P.Pleška atlikus auditą pastebėjo, kad bendrovė 2016 metų pabaigoje M.Kazlauskui už teisines paslaugas sumokėjo 12 tūkstančių eurų.
Paprašytas paaiškinti, kokias paslaugas suteikė, advokatas M.Kazlauskas nieko neatsakė.
Iškėlė savo versiją
Teisme M.Kazlauskas pateikė savo versiją.
Jis tvirtino, kad 2016 metais į jį kreipėsi tuometis bendrovės vadovas Julius Puidokas ir paprašė išspręsti problemą.
Anot advokato, tuo metu dar ir turto vertintoju firmoje „Capital vertinimas“ dirbusiam J.Puidokui už neteisingai atliktą vieno sklypo vertinimą grėsė prarasti licenciją.
Mat Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į Finansų ministerijos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, kad ji įvertintų J.Puidoko veiklą.
„J.Puidokas tuo metu manė, kad ši situacija gali skaudžiai smogti tiek jam, tiek jo vadovaujamai turto vertinimo įmonei „Nill Nill“, – bendrovė galėjo prarasti klientus, tapti nepatraukli“, – teisme aiškino M.Kazlauskas.
Anot advokato, J.Puidokas pats pasiūlė išspręsti šią problemą ir pats pasiūlė atlygio už paslaugas dydį.
M.Kazlauskas tvirtino pasiekęs, kad tyrimas dėl vertinimo ataskaitos būtų nutrauktas, o J.Puidokas jokių pretenzijų dėl to nesulaukė.
Teismui įrodymų nepateikė
J.Puidokas šią advokato iškeltą versiją neigė. Jis tvirtino, kad niekada dėl problemų, susijusių su minėtu turto vertinimu, į M.Kazlauską nesikreipė.
Neseniai bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, jog nėra jokių įrodymų, kad M.Kazlauskas „Nill Nill“ vadovo vardu būtų atlikęs kokius nors veiksmus valstybinėse institucijose, rašęs ar teikęs kokius nors dokumentus ar paaiškinimus.
Teismas nustatė, jog advokatas neįrodė, kad suteikė teisines paslaugas už 12 tūkstančių eurų, ir įpareigojo šiuos pinigus su palūkanomis grąžinti bendrovei.
Galėjo suteršti advokato vardą
Mindaugas Kukaitis, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas:
„Lėšų tvarkymo advokatų depozitinėse sąskaitose taisyklių apraše numatyta, jog advokatai, priėmę saugoti deponuotas lėšas, privalo užtikrinti jų saugumą, apskaitą ir naudojimą lėšas deponavusio asmens nurodytam tikslui.
Deponuotos lėšos negali būti naudojamos advokato prievolėms ar įsipareigojimams vykdyti ar kitoms advokato, jo šeimos narių, advokato kontoros ar jos darbuotojų reikmėms.
Jeigu advokatas paėmė kliento lėšas neturėdamas jo raštiško nurodymo, o klientui paprašius jas grąžinti tai padaryti atsisakė, tokiu savo elgesiu jis galėjo pažeminti advokato vardą, duotą priesaiką ir teisingumo idėją, pažeisti sąžiningumo principą, pakirsti pasitikėjimą advokatu, pažeisti tradicines advokato vertybes, kurių laikymasis yra profesinė advokato pareiga.“
Jau pasirodžius publikacijai, advokatų tarybos atstovė Saulė Bakšė „Lietuvos rytą“ informavo, jog advokatui M.Kazlauskui yra iškelta drausmės byla. Jo likimą dabar spręs advokatų garbės teismas.
