Už finansines aferas Pravieniškių pataisos namuose pustrečių metų praleidęs S.Rachinšteinas negalėjo nuslėpti, jog laisvėje yra turtingas verslininkas.
Žinia apie aferų meistru vadinamo S.Rachinšteino turtus greitai pasiekė kalinių vadeivas.
Vadinamąją Pravieniškių mafijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme apklaustas vienas nuteistųjų Audrius Gružinskas prisipažino ėjęs reikalauti pinigų iš S.Rachinšteino.
Siuntė gąsdinti turtuolio
Šioje byloje liudytoju tapusio A.Gružinsko teigimu, pagąsdinti S.Rachinšteiną jam liepęs tuo metu pataisos namų lyderiu laikytas, už narkotikų kontrabandą teistas 47 metų Rimvydas Purmalis.
Kaip gąsdino ir kiek pinigų reikalavo iš jam nepažįstamo S.Rachinšteino, teisme A.Gružinskas nenurodė.
Jis teigė už grotų atsidūrusiam verslininkui tik pasakęs tai, ką jam liepė pasakyti R.Purmalis.
„Susimokėsi, ir nieko nebus“, – apytiksliai pokalbį bandė prisiminti liudytojas.
Pareigūnams parodymus sutikęs duoti A.Gružinskas bylos išvengė, o ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S.Rachinšteinas nenurodė nė vieno iš jo pinigų reikalavusio nuteistojo pavardės.
Užduotis – stebėti tvorą
Už narkotikų ir anabolinių steroidų laikymą nuteistas A.Gružinskas teisme teigė vykdęs pataisos namų lyderių nurodymus, bet gyrėsi sugebėjęs uždirbti daugiau už juos. Su tuomečiais pataisos namų vadeivomis, vadinamaisiais „verchais“, į Pravieniškes atlikti bausmės atvykusį marijampolietį A.Gružinską supažindino bausmę baigiantis atlikti jo kraštietis.
Pataisos namų dirbtuvėse baldus gaminusiam A.Gružinskui jis patarė, jeigu prireiktų, savo gaminiais aprūpinti „verchus“ R.Purmalį ir Arną Karmaziną.
Tačiau pataisos namų lyderiai naujokui turėję kitokių užduočių. Jis turėjo pasirūpinti per pataisos namų tvorą įmetamais draudžiamais daiktais. Paketai su mobiliaisiais telefonais ir narkotikais būdavo metami nuo geležinkelio pusės, kaip tik į darbo zoną.
Įspėdavo prieš valandą
A.Gružinskas teigė nežinantis, kas jo telefono numerį nurodė laisvėje gyvenantiems draudžiamų daiktų tiekėjams, bet nuteistojo telefonas skambėdavo dažnai.
A.Gružinskas prisiminė bendraudavęs mažiausiai su trimis laisvėje gyvenančiais vyrais, kurie nurodydavo, kad maždaug po valandos per tvorą bus įmestas paketas.
Antro skambučio jis sulaukdavo prieš pat įmetant daiktus.
Liudytojas teigė pats neidavęs paimti per tvorą įmestų daiktų – tai buvo „gaidžių“ kastai priklausančių nuteistųjų darbas.
„O aš turėjau būti ant ryšio“, – savo pareigas apibūdino A.Gružinskas.
Mainai vyko valgykloje
Į dirbtuvių kiemą per tvorą įmestas paketas vėliau turėdavo būti pernešamas į gyvenamąją zoną ir pasiekti sektorių, kur gyveno pataisos namų lyderiai.
A.Gružinskas pasakojo, jog buvo keli būdai, kaip narkotikus ir kitus daiktus perduoti „bachūrams“. Slaptais kurjeriais tapusius nuteistuosius buvo galima pasitikti einančius iš darbo, bet dažniau mainai vykdavo valgykloje.
Kas ir į kurią vietą atneš paketą, A.Gružinskas teigė telefonu pranešdavęs R.Purmaliui. Jo teigimu, tokią procedūrą tekdavo atlikti 3–4 kartus per savaitę.
Nuo pypkės vos nenumirė
A.Gružinskas tvirtino už tokias paslaugas iš R.Purmalio gaudavęs ir cigarečių, ir kvaišalų, kurių dalį jis galėdavo parduoti.
Vos prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, prisipažinimą pareigūnams pats parašęs A.Gružinskas pasigyrė, jog prekiaudamas narkotikais pataisos namuose užsidirbo 2 tūkst. eurų, o vėliau per apklausą uždarbis išaugo iki 3 tūkst. eurų.
Jis aiškino, jog, pardavęs narkotikus, R.Purmaliui atiduodavo nustatytą sumą – 150 eurų, o jam likdavę 400 eurų.
A.Gružinskas teigė, jog tokį uždarbį lėmė jo apsukrumas. Pataisos namuose narkotikų kainos buvo vienodos, už dozę hašišo – 30 eurų, todėl brangiau jų parduoti negalėdavęs.
Pravieniškių pataisos namuose buvo ir kiek pigesnių kvaišalų. Tai įvairiomis cheminėmis medžiagomis apipurkštas tabakas, kurį kaliniai vadino „kobra“ arba „chimke“.
Kartą jų pavartojęs A.Gružinskas atsidūrė ligoninėje. „Parūkiau kobros ir numiriau“, – pasakojo iki šiol laisvės atėmimo bausmę atliekantis vyras.
Bijo būti užmuštas
Mirties už grotų bijojo ir iki šiol bijo teisme apklaustas buvęs vadinamųjų „verchų“ vergas Marius.
2013 metais į Pravieniškių pataisos namus atvežtas vyras tarp nuteistųjų neturėjo jokių pažįstamų ir nieko nežinojo apie kalinių kastas.
Jis buvo apgyvendintas pataisos namų lyderių sektoriuje, tačiau į jį grįždavo tiktai nakvoti, o keldavosi tuo metu, kai visi dar miegodavo.
Beveik visą dieną Marius praleisdavo pirmojo sektoriaus virtuvėje.
Lyderių vergu, vadinamuoju „dūchu“, tapęs vyras turėjo ruošti valgį, plauti indus ir „paimti iš jų ir perduoti tiems, kuriems jie lieps“.
Taip Marius apibūdino prekybą narkotikais.
Jo teigimu, narkotikų kurjerio vaidmuo jam buvo patikėtas 2016 metais, kai į „kamora“ vadinamą lyderių kamerą persikėlė Rimka vadinamas R.Purmalis ir už nužudymą teistas A.Karmazinas.
Savo „dūchui“ Mariui jie perduodavo paketą, kurį jis turėdavęs nunešti prie pirmąjį ir antrąjį sektorius skiriančios tvoros ir per skylę paduoti kitoje pusėje laukiančiam asmeniui.
Marius teigė ne iš karto supratęs, ką kiša per tvorą, kol kartą išgirdo prašymą: „Nueik į kamorą ir pasakyk, kad antras sektorius nori kaifo.“
Jis tvirtino prašymą įvykdęs ir tai pasakęs R.Purmaliui.
