„Kamuolinių gaujos faktiškai nebėra, tačiau jos nariai vis dar kelia pavojų. Yra kitos grupuotės – jos transformavosi, labiau linkstama į tarptautinį nusikalstamumą“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis.
Pareigūnai atkreipė dėmesį, jog pastaruoju metu griežtų ribų neliko, nusikalstamo pasaulio atstovai vis dažniau migruoja iš vienos grupuotės į kitą.
Pasirinko kitas gaujas
Dar 1999 metais suburtam Kamuolinių nusikalstamam susivienijimui priklausė apie 300 žmonių, tačiau pernai balandį jam buvo suduotas stiprus smūgis – policija sulaikė 19 asmenų, gaujos hierarchijoje užimančių aukštas vietas.
Išsklaidžius Kamuolinių grupuotę, daugelis jos narių iš šešėlio nepasitraukė – įtariama, kad vieni perbėgo į kitas gaujas, kiti telkė savo grupuotes.
Manoma, jog dalis kamuolinių įsiliejo į lietuvių sulipdytą tarptautinę mafiją, kurios 22 atstovai buvo sulaikyti gegužės viduryje Lietuvoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Tyrimo apimtis – milžiniška
2018 metų pavasarį devyniolikai kamuolinių buvo pareikšti įtarimai byloje dėl sunkių kūno sužalojimų, narkotikų ir ginklų kontrabandos, kvaišalų platinimo dideliu mastu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
Šiuo metu tyrimo medžiaga išaugo maždaug iki 100 tomų, įtarimai pareikšti daugiau nei 60 nusikalstamo susivienijimo narių ir su jais susijusių asmenų.
Tiriant gaujos nusikaltimus išnarpliota ir žmogžudystė – šis nusikaltimas yra įtrauktas į bylą.
„Bylos apimtis – milžiniška, darbas – didžiulis. Tačiau šiais metais byla jau turėtų būti baigta“, – „Lietuvos rytui“ sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Zdzislavas Tuliševskis.
Tyrimas vyksta intensyviai – kasdien rengiamos apklausos, renkami įrodymai, ieškoma įkalčių, atliekami kiti veiksmai.
Šioje byloje suimti teismo laukia 43 metų gaujos vadeiva Giedrius Janonis-Kamuolys, 45 metų Tomas Gaidanka-Ilgas, 43 metų Deividas Čereška-Pyragėlis ir kiti kamuolinių lyderiai – iš viso daugiau nei 10 asmenų. Likusiems 50 įtariamųjų skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
Nors Kamuolys veržėsi į laisvę, jam ir jo sėbrams suėmimai pratęsiami kas tris mėnesius.
Gaują parklupdė ne tik sėkmingos pareigūnų operacijos, bet ir kai kurių kamuolinių bendradarbiavimas su teisėsauga – jie atskleidė tamsaus verslo paslaptis, smurto atvejus.
Vadeiva kalėjimo išvengė
Uzbeko pravardę turintis kaunietis K.Boreika – paskutinis iš penkių gaujos narių, nuteistas verslininko Šarūno Valasevičiaus kankinimo, pagrobimo ir reketo byloje.
Praėjusį antradienį Kauno apygardos teismas jam skyrė subendrintą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Nusikaltimai įvykdyti 2008–2009 metais, bet K.Boreika daugelį metų slapstėsi, todėl jo byla buvo atskirta nuo keturių bendrininkų bylos.
Uzbekas buvo sučiuptas tik praėjusių metų rugpjūtį. Jis slėpėsi Jonavos rajone.
Kiti kamuoliniai nuosprendžius išgirdo dar 2011 metais – D.Čerešką, 40 metų Andrių Juodį ir 40 metų Marių Pilvelį nuspręsta įkalinti nuo 3 iki 8 metų.
Kalėjimo išvengė tik G.Janonis, kuriam teismas skyrė lygtinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Reikalaujant pinigų už „apsaugą“, Š.Valasevičiui buvo replėmis karpomi pirštai, plėšomos ausys, metaliniu strypu sulaužyta koja, verslininkas laikytas surakintas su maišu ant galvos, o jo draugė apipilta sieros rūgštimi.
Antrą kartą pagrobę Š.Valasevičių kamuoliniai vežė jį link pakaunės Rokų gyvenvietės, kur, kaip iš aiškių užuominų suprato verslininkas, jis turėjo būti nužudytas. Tačiau aukai pavyko ištrūkti.
Pritrūko kaltės įrodymų
G.Janoniui iki pastarojo suėmimo vis pavykdavo ilgesniam laikui išvengti belangės Lietuvoje.
Iš tardymo izoliatorių jis būdavo išleidžiamas į laisvę ir, įtariama, darė naujus nusikaltimus.
Kamuolys buvo įtariamas išpuolio prieš vieną Agurkinių gaujos lyderių Tadą Petrošių ir pastarojo asmens sargybinį Renaldą Mockų organizavimu.
Jie 2009 metų rugpjūtį buvo apšaudyti iš automatų „Kalašnikov“ Kauno rajone.
G.Janonis buvo suimtas, bet neilgai trukus atsidūrė laisvėje – pritrūko jo kaltės įrodymų.
2011 metais Kamuolys apskundė net ir lygtinę bausmę Š.Valasevičiaus pagrobimo byloje – skundus pateikė ir jo sėbrai.
Nepaisė įpareigojimo
Skundai buvo nagrinėjami daugiau nei trejus metus – nuosprendžiui įsiteisėjus 2014 metų gegužę G.Janonis buvo įpareigotas be atsakingos institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms.
Kamuolys to nepaisė ir išvažiavo į Vokietiją.
Probacijos tarnybos atstovų tvirtinimu, šioje šalyje jis įvykdė naują nusikaltimą.
Tačiau Kauno apylinkės teismas 2016 metų birželį atmetė Probacijos tarnybos prašymą uždaryti jį į kalėjimą už lygtinės bausmės reikalavimų nevykdymą.
G.Janonio skydas ilgą laiką buvo onkologinė liga, tačiau, nepaisant jos, jis nuolat nusikalsdavo.
Dėl vagysčių Kamuolys buvo atsidūręs ir Vokietijos kalėjime.
Neatmetama, kad kamuoliniai, aršiai kovoję su agurkiniais, nužudė ir pasaulio bušido čempioną Remigijų Morkevičių.
Pastarasis palaikė glaudų ryšį su Sauliumi Velečka-Agurku, kitais šios gaujos vadeivomis.
Rado dideles pinigų sumas
Savo klestėjimo laikotarpiu Kamuolinių grupuotė užmezgė ryšius su nusikaltėliais iš Vokietijos, Olandijos, Skandinavijos.
Įtariama, jog didžiausią pelną jiems davė prekyba narkotikais, ginklų kontrabanda ir juvelyrinių parduotuvių plėšimai.
Kratas gaujos narių namuose atlikę pareigūnai surado didžiules pinigų sumas, „Porsche“, „Tesla“ ir kitų markių prabangius automobilius, išvydo puikiai įrengtus namus.
Dabar šis turtas areštuotas, bet nežinia, ar pavyks konfiskuoti, nes jis formaliai priklauso kitiems asmenims.
Nepaisant nusikaltimų virtinės, griežtesnių veiksmų prieš Kamuolį ilgą laiką nesiėmė ne tik teismai, bet ir kitos institucijos.
Netyrė, iš kur turtai
Žvelgiant į dokumentus, atrodytų, G.Janonis ir jo sėbrai turėjo gyventi kukliai – daugelis gaujos narių nedirba, savo vardu neturi turto.
Pavyzdžiui, G.Janonio kelių šimtų kvadratinių metrų ploto pilaitė Abrikosų take oficialiai priklauso kaunietei Nijolei B. ir yra įregistruota kaip 1980 metų statybos vos 5 tūkst. eurų vertės sodo namelis. 10 arų žemės sklypas, kuriame stovi namas, įvertintas 16,3 tūkst. eurų.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, šiame name G.Janonis gyveno maždaug 15 metų.
Tačiau nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, nei Mokesčių inspekcija, nei prokuratūra ar kitos institucijos ilgą laiką net nebandė prigriebti šio mafiozo ir formalios pilaitės savininkės dėl galimo neteisėto praturtėjimo.
G.Janonis šį būstą rekonstravo, kelis kartus išplėtė, tačiau formaliai liko beturtis.
