Kaip rašoma VRM pranešime, FNTT kartu su Generaline prokuratūra atskleidė dvidešimties asmenų organizuotą grupę, kuri vengė mokesčių mokėjimo ir vertėsi pinigų plovimu. Pirminiais duomenimis, pasinaudojant Lietuvoje, Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje registruotomis bendrovėmis nusikalstamu būdu galėjo būti legalizuota daugiau kaip 7 mln. eurų.
Operacijos Lietuvoje metu FNTT tyrėjai atliko 52 kratas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Mažeikiuose. Buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, juodraštiniai užrašai, kompiuteriai, skaitmeninės duomenų laikmenos. Atliekant vieną iš kratų buvo rastas nelegaliai laikytas dujinis šaunamasis ginklas. Laikinai sulaikyta 20 asmenų, kurie, kaip įtariama, dalyvavo organizuotos grupės veikloje. Dviem organizuotos grupės nariams teismas skyrė suėmimą.
„Šis FNTT atliekamas tyrimas ir išaiškinta didelio masto pinigų plovimo schema, kuria, man pateiktais duomenimis, galimai naudojosi ir viena ugniagesių darbui reikalingų priemonių aprūpinimu užsiimanti įmonė, yra sklandžiai koordinuoto tarnybos darbo rezultatas. Tokie tyrimai didina skaidrumą, atkuria normalią konkurencinę aplinką verslui ir neabejotinai yra neatsiejama kovos su šešėliu ir korupcija dalis. Džiaugiuosi tokiu operatyviu tarnybos ekspertų darbu, greitu reagavimu į gautus duomenis“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Tyrimo metu į FNTT tyrėjų akiratį pakliuvo ir viena Vilniuje registruota bendrovė, kuri užsiima priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo priemonių gamyba bei prekyba. Įtariama, kad vien ši ugniagesiams ir urėdijoms transporto priemones parduodanti ir montuojanti bendrovė galėjo fiktyviais sandoriais į Estijos bendrovę neteisėtai gauti apie 1 mln. eurų. Pažymėtina, kad ši buvusiam ugniagesiui priklausanti bendrovė dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose.
Tyrimo duomenimis, milijoninėmis grynųjų pinigų sumomis galėjo naudotis Lietuvoje veikiančios bendrovės, kurios buvo įtrauktos į mokesčių vengimo sistemą. Lietuvoje esančių bendrovių vadovai atlikdavo pavedimus į organizuotos grupės narių turimas bendroves, o atitinkama grynųjų pinigų suma buvo perduodama, kaip įtariama, mokesčius mokėti vengiantiems verslininkams.
Tokia pinigų plovimo schema galėjo naudotis itin pelningai skirtingose verslo srityse veikiančios Lietuvos bendrovės, tarp kurių yra naftos produktų, šaldytų maisto produktų prekyba, reklamos ir kompiuterių paslaugomis besiverčiančios bendrovės.
FNTT tyrėjų surinktais duomenimis, vienas iš nusikalstamos veikos organizatorių galėjo naudotis Estijoje registruota bendrove, kurios vienintelis darbuotojas buvo jis pats. Minėta bendrovė vertėsi maisto produktų prekyba.
Daugiausia buvo prekiaujama gaiviaisiais gėrimais, kurie buvo perkami Lenkijoje bei Vokietijoje ir neoficialiai, be jokių apskaitos dokumentų, parduodami Jungtinėje Karalystėje. Įtariama, kad iš tokios šešėlinės veiklos organizuotos grupės nariai uždirbo daug neapskaitytų grynųjų pinigų, kurių pervežimą į Lietuvą patys ir organizavo.
„Tai vienas iš sudėtingesnių tarptautinio masto tyrimų, kurį atskleidė FNTT tyrėjai. Pinigų plovimo schema veikė net penkiose valstybėse, tačiau būtent Lietuvos FNTT tyrėjai pademonstravo savo profesionalumą ir kruopščiai surinko bei atskleidė painų nusikalstamą mechanizmą. Be abejo, labai padėjo tai, kad buvo bendradarbiaujama su Europolu, kuris padėjo susisiekti su kitomis užsienio valstybėmis, tačiau svarbiausią darbą atliko mūsų tyrėjai“, – teigė FNTT direktorius Antoni Mikulskis.
Atlikdami būtinus procesinius veiksmus, FNTT tyrėjai užblokavo organizuotos grupės narių valdomas banko sąskaitos Estijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Laikinai paskirto nuosavybės teisių į įtariamųjų nekilnojamąjį turtą ir banke esančias lėšas apribojimo suma siekia beveik 2 mln. eurų.
