Prieš daugiau nei dvejus metus Kretingos apylinkės teismo teisėjos Raimondos Kulberkienės priimti abejotini sprendimai Lietuvos valstybei gali kainuoti 20 tūkst. eurų.
Tokio dydžio kompensaciją iš Lietuvos prašo priteisti 70 metų šiaulietė R.Leonienė, kuriai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – trijų mėnesių suėmimas. EŽTT teismas priėmė nagrinėti R.Leonienės skundą ir jau netrukus turėtų paskelbti sprendimą.
Kaltino, kad vaidino ligonę
R.Leonienės advokatę teisės mokslų daktarę Mariną Gušauskienę nustebino Europos teismui nusiųsti Lietuvos Vyriausybės atstovės paaiškinimai, kuriuose nutylimos valstybei nepalankios pareiškėjai skirto suėmimo aplinkybės ir pateikiami teismą klaidinantys faktai.
Pavyzdžiui, visiškai nepaaiškinama, kodėl kelis teismo posėdžius praleidusiai R.Leonienei Kretingos teismas net nepabandė taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių: priverstinio atvesdinimo, piniginio užstato.
Pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą – ligotai ir senyvai moteriai skyrusią teisėją Vyriausybės atstovė bando pateisinti tuo, kad R.Leonienė esą simuliavo ligos paūmėjimą.
Tokią galimą prielaidą išsakė teisiamosios ligos dokumentus įvertinęs teismo paskirtas ekspertas, kuris R.Leonienės nebuvo net apžiūrėjęs.
Tačiau savo paaiškinime Europos teismui Vyriausybės atstovė jau konstatuoja, kad teisiamoji ligos paūmėjimą simuliavo.
„Pažymas apie ligos paūmėjimus mano ginamajai išrašė gydytojai – savo srities specialistai, kurių niekas nėra apkaltinęs dokumentų klastojimu.
Be to, R.Leonienė neturi specialių medicinos žinių, kurios galėtų padėti suvaidinti ligos paūmėjimo simptomus ir taip apgauti gydytojus“, – teigė M.Gušauskienė.
Suėmimą mėginta pratęsti
Mėgindama pateisinti R.Leonienei skirtą suėmimą Vyriausybės atstovė Europos teismui akcentavo net ir tuos jos praleistus teismo posėdžius, į kuriuos teisiamoji neatvyko dėl objektyvių priežasčių.
Gavus žinią apie jos kavinėje kilusį gaisrą iš vieno teismo posėdžio R.Leonienę išleido pati teisėja.
Kitą kartą kelyje į teismo posėdį netikėtai sugedo teisiamosios automobilis, dėl to jį teko parvilkti atgal į namus.
R.Leonienė į Kretingos teismą tą pačią dieną atvyko kitu automobiliu, bet pavėlavo į posėdį.
Abiem atvejais teismui buvo pateiktos priešgaisrinės tarnybos ir automobilių gabenimo įmonės pažymos, tačiau teisėja suabejojo jų tikrumu.
Siekdama užtikrinti R.Leonienės dalyvavimą teismo procese teisėja jai skyrė ilgiausią įstatymo numatytą kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams.
Vykdydami skubų teisėjos nurodymą policijos pareigūnai šiaulietę suėmė tiesiog gydytojos kabinete Šiaulių ligoninėje, kur sunkia depresijos forma, cukriniu diabetu ir kitomis gretutinėmis ligomis serganti moteris buvo gydoma ambulatoriškai.
Pasibaigus trijų mėnesių įkalinimo terminui teisėja R.Kulberkienė suėmimą šiaulietei pratęsė dar trims mėnesiams. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas suėmimą pakeitė 5 tūkstančių eurų užstatu.
Lenkija dukart jau pralaimėjo
Šiaulietė Europos teismo paprašė nustatyti, ar Lietuvos teismai nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnių, kurie užtikrina teisę į laisvę ir teisę į orumą bei žmonišką elgesį.
Lietuva skundžiama dėl to, kad, R.Leonienės teigimu, nepagrįstai ir formaliais pagrindais jai skiriant griežčiausią kardomąją priemonę buvo pažeista jos teisė į laisvę.
Priverstinai nutraukus gydymą ir ją uždarius į tardymo izoliatorių nebuvo suteikta galimybė gauti kvalifikuotą medicinos pagalbą.
Šitaip buvo pažeista Lietuvos pilietės teisė į orumą ir žmonišką elgesį, o tai laikytina asmens kankinimu.
„R.Leonienė turėtų sulaukti palankaus Europos teismo sprendimo, nes žmogaus teisių pažeidimai šioje byloje yra akivaizdūs.
Panašiose Strasbūro teismo anksčiau nagrinėtose bylose prieš Lenkiją laimėjo du šios šalies piliečiai, kuriems taip pat skiriant kardomąją priemonę buvo taikytas suėmimas.
Tuomet teismas aiškiai pasisakė, kad asmens suėmimas yra tokia rimta priemonė, kad ji gali būti pateisinama tik tais atvejais, kai apsvarsčius švelnesnes nusprendžiama, kad jų nepakaktų“, – teigė advokatė.
Jaučia įkalinimo pasekmes
Anksčiau su teisėsauga reikalų neturėjusi ir staiga į kalėjimą patekusi R.Leonienė Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo vyriausia kalinė ir ten visų vadinama močiute.
„Anksčiau čia visi manė, kad aš iš valstybės esu pavogusi milijonus. Tačiau sužinoję, kad už grotų esu laikoma tik už tai, kad kelis kartus negalėjau atvykti į teismą, visi gūžčiojo pečiais“, – pasakojo moteris.
Anot šiaulietės, ją labai išsekindavo kelionės iš Šiaulių į teismo posėdžius Kretingoje, nakvynės Klaipėdos tardymo izoliatoriuje, grįžimai iš Kretingos į Klaipėdą pietauti bylos nagrinėjimo dienomis.
„Parvežta į Šiaulius po to kelias naktis negalėdavau užmigti, o kraujospūdis kildavo iki kritinės ribos“, – apie savo įspūdžius kalėjime pasakojo R.Leonienė.
Cukriniu diabetu serganti pensininkė įkalinimo vietoje tiktai po kurio laiko pradėjo gauti dietinį maistą, ne visuomet ją pasiekdavo reikalingi vaistai.
Už grotų tris mėnesius praleidusi senyvo amžiaus moteris iki šiol skundžiasi, kad po to jai suprastėjo atmintis, dreba rankos, apėmusi apatija, kamuoja kojų skausmai.
Pasinaudojo parama ir tapo kalta
R.Leonienė buvo teisiama už daugiau nei 10 metų senumo įvykius.
Trys smulkieji verslininkai buvo apkaltinti pažeidę paramos gavimo procedūrą, kai teritorinės Darbo biržos iš valstybės biudžeto lėšų finansavo neįgaliųjų darbo vietų steigimą.
Rietave kavinę valdanti R.Leonienės įmonė pagal pateiktą paraišką 2009 metais gavo Europos paramą reikalingai įrangai įsigyti ir dviem darbo vietoms sukurti.
Už 60 tūkst. litų R.Leonienės įmonė įsigijo naudotą visureigį, reikalingą važiuoti kaimo keliais ir aptarnauti atokiai esančią Medingėnų mokyklos valgyklą, kurioje mokinius maitino šiaulietės įmonė.
Po dvejų metų verslininkė sulaukė kaltinimų, kad ji ne pagal paskirtį panaudojusi paramos lėšas, nes Darbo biržos atsiųsta negalią turinti moteris atsisakė sėsti prie didelio automobilio vairo.
Nors nauja darbo vieta neįgaliam asmeniui buvo sukurta, o visureigiu į mokyklą buvo vežiojami patiekalai, prokurorai nusprendė, kad už paramos lėšas įsigytą visureigį verslininkė naudoja asmeninėms reikmėms.
Už nesunkius finansinius nusikaltimus teisiamiems asmenims dažniausiai skiriamos baudos, tačiau R.Leonienei teisėja R.Kulberkienė skyrė 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams.
Advokatė M.Gušauskienė įsitikinusi, kad bylos nagrinėjimo metu 3 mėnesiams į kalėjimą šiaulietę pasiuntusi teisėja nebegalėjo apsiriboti pinigine bauda, nes moteriai skirta kardomoji priemonė būtų buvusi griežtesnė už bausmę.
Todėl, anot advokatės, R.Leonienei skyrus laisvės atėmimo bausmę, jos neišvengė ir kiti nuteistieji.
Apeliacinis teismas tokį teisėjos R.Kulberkienės nuosprendį paliko nepakeistą, o Aukščiausiasis teismas R.Leonienės skundą atmetė.
