Į Šiaulių apygardos teismą kreipęsis R.Bružas paprašė sušvelninti bausmę ir vietoj įkalinimo iki gyvos galvos skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Artimųjų pozicija aiški
Tokį prašymą pateikęs žudikas pageidavo dalyvauti jo prašymą svarstysiančios teisėjų kolegijos posėdyje.
Į teismą konvojaus pareigūnų atvesdintas kalinys išoriškai atrodė ramus.
Pasodintas į posėdžių salėje esantį stiklinį narvą R.Bružas neslėpė veido ir ramiai stebėjo jį fotografuoti ir filmuoti supuolusius žurnalistus.
Į trečiadienį Šiaulių apygardos teisme vykusį posėdį buvo pakviesti ir R.Bružo auka tapusios moters artimieji.
Dukters netekusi šiaulietė Aldona Žičkienė dar prieš teismo posėdį sakė, kad yra nepatenkinta valstybės tarnautojų elgesiu.
„Valstybės tarnautojai turėtų dirbti savo darbą, o ne rodyti humanizmą tokiems žmonėms. Nenorėčiau, kad teismas tenkintų R.Bružo prašymą ir šis žmogus būtų išleistas į laisvę.
Mums, aukos artimiesiems, niekas negrąžins žudiko auka tapusio žmogaus. Iki šiol mums neatlyginta nei moralinė, nei materialinė žala“, – sakė A.Žičkienė.
Skundėsi pašlijusia sveikata
Prieš teismą stojęs R.Bružas savo ruožtu prašė teismo patenkinti jo prašymą.
„Suvokiu ką padariau ir labai gailiuosi. Neprašau atleidimo. Tai, ką padariau, yra nežmoniška.
Praleidęs tiek laiko už grotų supratau, kad ne tik atėmiau gyvybę nekaltam žmogui, bet ir sugrioviau jos bei savo artimųjų gyvenimus.
Tačiau yra ne tik jausminė, bet ir teisinė šio reikalo pusė, todėl prašau tenkinti mano prašymą. Esu ligotas žmogus, patyriau infarktą, kelias širdies operacijas“, – teisme sakė R.Bružas.
Atitinka visus būtinus kriterijus
Apie tai, kad jau 25 metus už grotų praleidęs R.Bružas atitinka visus kriterijus, kurie būtini norint įkalinimą iki gyvos galvos pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą, teisme sakė ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus resocializacijos skyriaus specialistas Tomas Slabys.
„Nuo 1996 metų R.Bružas nėra baustas už pažeidimus, jis pripažįsta įvykdęs nusikaltimą, gailisi, deda pastangas. Anksčiau jis pateikė kelis malonės prašymus, kurie nebuvo patenkinti.
R.Bružui buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Konstatuota, kad nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.
Mažesniam rizikos įvertinimui sutrukdė keli veiksniai. Tai – kriminalinė praeitis ir pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas“, – per teismo posėdį sakė T.Slabys.
Prašė atsižvelgti į nukentėjusiųjų interesus
Prokurorė Jūratė Tamašauskienė teismo prašė atmesti R.Bružo prašymą.
„Pernai rugpūčio 13 dieną R.Bružas padarė pažeidimą, nors už tai ir nebuvo nubaustas drausmine tvarka. Kalinys teisinosi, kad prasižengė, nes jį neigiamai paveikė perkėlimas į kitą įkalinimo vietą. Tai rodo, kad R.Bružas nėra atsparus aplinkybių pasikeitimui.
Be to, šiemet gegužės 13 dieną nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą atlikę specialistai R.Bružui nustatė vidutinę nusikalstamo elgesio riziką.
Pagaliau, bausmė yra teisinga, kai įvertinami ir nukentėjusiųjų interesai. Todėl prašau R.Bružo prašymo netenkinti“, – teisme sakė prokurorė J.Tamašauskienė.
Netekties skausmo laikas nenumaldė
To paties per teismo posėdį prašė ir nužudytosios artimieji.
Dukters netekusi A.Žičkienė sakė maniusi, kad bėgantis laikas numaldys netekties skausmą, tačiau taip neįvyko.
„Tas žmogus gyvenime nepadarė nieko gero, o kitiems dovanojo tik skausmą. Žaizdos vis atsiveria. Ir dabar gavusi žinią apie bylos nagrinėjimą teisme praktiškai nebegaliu užmigti“, – teisme guodėsi A.Žičkienė.
Išklausiusi visų proceso dalyvių teisėjų kolegija išėjo priimti sprendimo. Jis bus skelbiamas ketvirtadienį.
Iš jaunystės klaidos nepasimokė
Iš Plungės rajono kilęs, beveik pusę savo gyvenimo už grotų praleidęs R.Bružas į teisiamųjų suolą sėdo dar jaunystėje – per apiplėšimą jis bandė auką pasmaugti, tačiau ši liko gyva.
Už sunkų kūno sužalojimą nuteistas R.Bružas tada grotų praleido septynerius metus.
Grįžęs į laisvę vyras vedė, įsidarbino. Tačiau netrukus R.Bružas įniko į alkoholį. Dėl to jis neteko darbo, iširo šeima.
Po 1994 metais įvykusių skyrybų R.Bružas neteko ir pastogės. Iš namų išvytas vyras ir toliau gėrė, glaudėsi pas pažįstamus ar atsitiktinai sutiktus sugėrovus.
R.Bružas netruko patekti į policijos akiratį dėl spalvotųjų metalų ir gyvulių vagysčių, tačiau kalėjimo tąkart išvengė.
Sukurpė nužudymo planą
Savo 42-ąjį gimtadienį atšventęs R.Bružas per 1994-ųjų Jonines atsibastė į Šiaulius.
Pinigų karštligiškai beieškančiam bastūnui į akis krito skelbimas laikraštyje apie superkamus spalvotuosius metalus.
R.Bružas greitai sukurpė planą įsivilioti metalo supirkėją į mišką ir jį nužudžius pagrobti pinigus.
Paskambinęs metalo supirkėjui R.Bružas pasiūlė pirkti 500 kilogramus vario laužo. Supirkėjui susidomėjus šiuo pasiūlymu R.Bružas nuvyko pas jį į namus.
Čia jo laukė metalo supirkėjo žmona 22 metų Lina, kuri sutiko su R.Bružu nuvažiuoti į jam žinomą sodybą ir nusipirkti vario laužo.
Prieš išvažiuodamas R.Bružas dar paglostė abi dvejų ir trejų metų Linos dukreles, pasidžiaugė, kokios jos gražios.
Pinigus išleido Palangoje
Miške automobilį VAZ-2106 vairavusiai Linai R.Bružas ant kaklo užmetė virvę ir moterį pasmaugė.
Nusikaltimą R.Bružas planavo kartu su bendrininku, tačiau šis į sutartą vietą atėjo vėliau ir jau rado nužudytą moterį.
Pagrobęs pinigus ir paslėpęs automobilį R.Bružas paspruko. Aukos kūną jis įmetė į melioracijos griovį.
Žudikas patraukė į Palangą, kur leido iš jo auka tapusios moters pagrobtus pinigus.
Per savaitę ištaškęs pinigus ir sužinojęs, kad yra ieškomas policijos, R.Bružas ėmė slapstytis. Jis atsibastė pas buvusią žmoną, kurią vertė jam padėti.
Pagrobė ir žiedus bei laikrodį
Nesulaukę į namus grįžtančios šiaulietės jos artimieji kreipėsi į policiją. Po dviejų dienų trukusios paieškos miške buvo rastas automobilis.
Kitą dieną buvo rastas ir į melioracijos griovį įmestos šiaulietės kūnas. Ant moters kaklo buvo likusi virvė su dviem pagaliukais, kuriuos sukdamas žudikas ir pasmaugė savo auką.
R.Bružas iš nužudytosios pagrobė ne tik metalo pirkimui skirtus 700 JAV dolerių, bet ir du auksinius žiedus bei paauksuotą laikrodį.
Sulaikomas grasino pasikarti
Pareigūnai netruko išsiaiškinti, galėjo nužudyti jauną šiaulietę. Buvo paskelbta šiuo nusikaltimu įtarto R.Bružo paieška.
Netrukus kriminalistai ėmė gauti įtariamojo laiškus, kuriuose jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą.
R.Bružą pareigūnai rado miške, netoli tos vietos, kur buvo įvykdytas nusikaltimas.
Į medį įsilipęs ir virvę ant kaklo užsinėręs vyras grasino nusižudyti, jei policininkai bandys jį sulaikyti.
Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo tik tušti grasinimai.
Gavo karalienės dovaną
Teisme R.Bružas jau neigė kaltę ir tvirtino, kad šiaulietę nužudė jam nepažįstamas asmuo.
Tokiais kaltinamojo paistalais nepatikėjęs teismas skyrė jam griežčiausią bausmę – mirties bausmę sušaudant. Vėliau ši bausmė buvo pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos.
Iki gyvos galvos įkalintas R.Bružas išgarsėjo, kai dar su keliais kaliniais nusprendė siekti aukštojo mokslo diplomo ir pasišovė savarankiškai išmokti anglų ir švedų kalbas.
Europos Sąjungos finansuojamos aukštojo mokslo studijų programos R.Bružas taip ir nebaigė.
Pedagogikos ir psichologijos studijas R.Bružas nutraukė būdamas ketvirtame kurse. Šį žingsnį jis motyvavo tuo, kad pašlijo sveikata.
Vėl dėmesio centre R.Bružas atsidūrė po to, kai Lukiškėse kalinamus nuteistuosius aplankiusi Švedijos karalienė Silvija R.Bružui asmeniškai padovanojo kompiuterį.
Anksčiau kalėdavo iki mirties
Už sunkius nusikaltimus iki gyvos galvos Lietuvoje nuteistų asmenų yra daugiau nei šimtas.
Anksčiau Lietuvos teisinėje sistemoje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo reali – nuteistasis turėjo kalėti iki mirties.
Nuteistasis iki gyvos galvos galėjo būti paleistas tik susirgęs sunkia nepagydoma liga, Seimui priėmus amnestijos aktą arba Prezidentui suteikus malonę.
Seimas pritarė pataisoms
Viltis išeiti į laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos sužibo šiemet, kai Seimas pritarė Teisingumo ministerijos pateiktoms pataisoms dėl bausmių persvarstymo.
Keisti įstatymus buvo nuspręsta 2017 metais, kai aštuoni iki gyvos galvos nuteisti lietuviai laimėjo bylą Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT), o dar aštuoniolika kreipėsi į šį teismą dėl teisių pažeidimo.
Prašyti sušvelninti bausmę iki gyvos galvos įkalinti asmenys gali jau po dvidešimties kalėjime praleistų metų.
Atmetus jų prašymą tokie kaliniai vėl į teismą dėl bausmės sušvelninimo gali kreiptis jau po metų.
Iškart į laisvę neišeitų
Į teismą dėl bausmės sušvelninimo gali tik tie nuteistieji iki gyvos galvos, kurie atitinka penkis nurodytus kriterijus: nepriekaištingo elgesio, socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių vykdymo, sumažėjusios nusikalstamumo rizikos, nuteistojo pripažinimo, kad bausmė padarė poveikį jam pačiam. Be to, nuteistasis privalo būti atlyginęs bent dalį priteistos sumos už nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Tokius prašymus nagrinėja apygardos teismai. Šių teismų sprendimai gali būti apskųsti Apeliaciniam teismui.
Net ir patenkinus prašymą dėl bausmės sušvelninimo, kalėjimo vartai nuteistiesiems iki gyvos galvos atsivertų ne iš karto. Už grotų jie turėtų praleisti dar nuo 5 iki 10 metų.
Tai priklausytų nuo prašymą pakeisti įkalinimą iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimą išnagrinėjusio teismo sprendimo.
