„Kad ir kokią bausmę paskirsite, tai man sūnaus nesugrąžins. Visą likusį gyvenimą reikės gyventi su šia netektimi“, – Panevėžio apygardos teisme ištarė 18-mečio sūnaus Salvijaus netekusi biržietė Laima Aukštikalnienė.
Prokuroro teigimu, 23-ejų Žydrūnas Skavaronskas vaikystės draugą nužudė iš keršto: „Iš bylos medžiagos matyti, kad S.Aukštikalnis nenorėjo su kaltinamuoju draugauti, todėl su juo buvo žiauriai susidorota.“
Iš anksto nusipirko peilį
Jaunas biržietis buvo nužudytas paskutinėmis praėjusios vasaros dienomis.
Mirtinai subadytas jo kūnas buvo rastas ankstų rytą A.Dauguviečio parke. Iš karto po žmogžudystės biržiečiai prašneko apie atsako nesulaukusią meilę. Esą jaunuolis liepsnojo meile savo bičiuliui, bet tas į jausmus neatsakė, turėjo merginą.
Ž.Skavaronskas buvo iš anksto suplanavęs kraupų nusikaltimą – likus savaitei iki žmogžudystės įsigijo peilį, vieno draugo prašė užtikrinti jam alibi.
Netikėtai užkluptai aukai peiliu buvo durta mažiausiai trylika kartų. Nužudytojo tėvams atstovaujantis advokatas sakė, kad tai rodo, jog teisiamąjį buvo užvaldęs nepamatuotas įniršis.
Iki šiol neteistą Ž.Skavaronską prokuroras už žmogžudystę prašė nuteisti 13 metų nelaisvės.
Gailisi ir teisiamojo
Gedinčiai motinai buvo sunku klausyti kraupių bylos detalių.
Ji teigė, kad jokia teisiamajam skirta bausmė negrąžins sūnaus: „Nuėjusi prie sūnaus kapo klausiau: „Kodėl išėjai?“ Iš bylos medžiagos matyti, kad išeiti jis nenorėjo.
Nėra nieko baisiau, kaip laidoti taip beprasmiškai žuvusį sūnų. Esu tikinti ir turiu vilties, kad kitame gyvenime abu susitiksime.“
L.Aukštikalnienė retoriškai klausė: „Ar koks nors žmogus, eidamas susitikti su draugu, į kišenę įsidėtų peilį?“
Sūnaus netekusi moteris vis dėlto surado jėgų pagailėti ir teisiamojo: „Gaila ir jo, nes sugadino ne tik mūsų, bet ir savo gyvenimą.“
Ž.Skavaronskas nužudytojo motinos kalbos klausėsi ranka užsidengęs veidą. Nunarinęs galvą jis šluostėsi akis ir iš šalies žvelgiant atrodė, lyg verktų.
Žudė labai susijaudinęs?
Teisiamojo advokatas bandė atkreipti dėmesį į tai, kad nemažai daliai mūsų visuomenės yra nepriimtini netradicinės lytinės orientacijos žmonės.
Teisininkas tikino, kad jo ginamasis net bijodavo vienas išeiti į miestą. Esą iš jo buvo tyčiojamasi ir juokiamasi.
„Išėjęs į mokyklą kartais iki jos net nenueidavo, o pabuvęs lauke grįždavo namo“, – dėstė gynėjas.
Advokatas priminė, kad Ž.Skavaronskas draugavo su nukentėjusiuoju, bet pastarasis susirado draugę.
Tada teisiamasis įvykdė žmogžudystę labai susijaudinęs dėl įžeidžiančio aukos elgesio.
„Draugas pareiškė: tu esi gėjus, toks ir anoks. Dėl to jis labai įsižeidė ir padarė nepataisomą dalyką“, – bandė ginamojo poelgį pateisinti advokatas.
Jis siūlė teismui kaltinimą dėl žmogžudystės pakeisti į nužudymą labai susijaudinus. Už šį nusikaltimą numatyta maksimali 6 metų laisvės atėmimo bausmė, o už žmogžudystę gresia nelaisvė iki 15 metų.
Nužudytojo motina tuomet replikavo, jog sūnų auklėjo taip, kad būtų pakantus ir nesityčiotų iš kitų: „Sūnus buvo visiškas geruolis. Šiame draugų būryje iš teisiamojo niekas nesityčiojo. Jei jam išties čia buvo blogai, tai kodėl sugrįžo į Biržus?“
Ž.Skavaronskas prieš kurį laiką buvo išvykęs į užsienį ir į tėvynę grįžo iki žmogžudystės likus keliems mėnesiams.
Prašė švelnesnės bausmės
Tardamas paskutinį žodį teisiamasis tvirtino, jog šis įvykis jį persekios visą gyvenimą: „Labai apmaudu dėl savo paties silpnumo, kad dėl tų žmonių, kurie mane niekino, žemino, engė ir tyčiojosi, vienai dienai netekau žmogiškumo ir todėl to esu čia.“
Jis prašė teismo skirti švelnesnę bausmę: „Aš noriu kuo greičiau atlyginti nukentėjusiesiems žalą ir sveikas bei gyvas sugrįžti į gyvenimą.“
Ž.Skavaronskas dar kartą atsiprašė nužudytojo artimųjų, nors pripažino, kad nėra vertas sulaukti jų atleidimo.
