Komiteto nuomone, baudžiamoji atsakomybė E.Kusaitei pritaikyta nepagrįstai.
E.Kusaitė buvo nubausta 380 eurų (tuomet – 1300 litų) bauda už tai, kad savo komentaru įžeidė valstybės tarnautojus – Generalinės prokuratūros prokurorus.
Komitetas pažymėjo, kad E.Kusaitės pripažinimas kalta reiškė jos saviraiškos laisvės ribojimą ir nusprendė nagrinėti, ar toks ribojimas buvo pateisinamas.
Išvadoje pažymima, kad tam tikri saviraiškos laisvės ribojimai galimi, tačiau tik tiek, kiek tai yra būtina kitų asmenų teisėms ir reputacijai gerbti arba valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei apsaugoti.
Komiteto vertinimu, E.Kusaitės atveju nebuvo tinkamai atsižvelgta į aplinkybę, kad komentaras išsakytas vykstant baudžiamajam procesui, per kurį jai buvo pateikti rimti kaltinimai.
Pažymima, kad komentaras buvo spontaniška skundo autorės reakcija į žinią, kad jai bus taikomas suėmimas.
Komitetas taip pat mano, kad E.Kusaitės baudžiamoji byla sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo ir galėjo turėti politinių aspektų, todėl kritikos, kurią ji išreiškė prokurorų atžvilgiu, ribos galėjo būti platesnės.
JT komitetas atkreipė dėmesį, kad valstybės yra skatinamos apsvarstyti šmeižto dekriminalizavimą, o baudžiamojo įstatymo taikymas turėtų būti pateisinamas tik sudėtingiausių bylų atvejais.
Komiteto vertinimu, E.Kusaitės atvejis nepriklausė sudėtingiausių bylų kategorijai ir nusprendė, kad jos saviraiškos laisvės ribojimas buvo neproporcingas ir nepateisinamas.
Prokurorai E.Kusaitę kaltino rengimusi įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje ir 2013 metais Vilniaus apygardos teismas ją nuteisė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vėliau Lietuvos apeliacinis teismas E.Kusaitę išteisino, paskelbęs, kad žvalgybos pareigūnai provokavo ją nusikalsti. Išteisinamąjį nuosprendį 2016 metų pradžioje galioti paliko ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
E.Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą. Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino keliauti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto. Moteris teisme tikino, kad būdama dar paauglė pateko į Valstybės saugumo departamento provokacijos tinklą. Jos rėmėjai kėlė klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.
