Liepė klausti „prigrybavusių“ prokurorų
Anykščiuose toliau vyko Troškūnų klebono S.Filipavičiaus teismas.
Ketvirtadienį likus keliolikai minučių iki teismo pradžios į teismo rūmus įžengė teisiamasis, jį lydėjo advokatas.
Netrukus pasirodė ir Jo Ekscelencija L.Vodopjanovas.
Abu vyrai vilkėjo šiltesnius drabužius ir tik baltos standžios marškinių apykaklės rodė, kad jie yra dvasininkai.
Prieš posėdį „Panevėžio krašto“ kalbinamas S.Filipavičius tikino esąs nekaltas, o daugiau žadėjo pasakyti tik pasibaigus procesui.
„Dabar klauskite prokuroro, mokesčių inspekcijos – jie prigrybavo, pridarė nesąmonių“, – rėžė dvasininkas, o priėjęs jo advokatas irgi pareiškė, kad komentarų nebus.
S.Filipavičius kaltinamas aplaidžiu parapijos ir savo asmeninio ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisėtu vertimusi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
Kunigas – tai ne vienuolis
Pirmąkart teisme liudyti, kaip pats tvirtino, atvykęs L.Vodopjanovas buvo geros nuotaikos, šypsojosi.
Kalbėdamas su korespondentu vyskupas stebėjosi, kodėl visą informaciją jis sužinojo iš žiniasklaidos, nes jokio oficialaus rašto apie pradėtą tyrimą ir atliktas kratas negavo.
Paklaustas, kaip suderinamas tikėjimas su turtais – juk, bylos duomenimis, klebonas žmonėms ir bendrovėms paskolino per pusę milijono eurų, L.Vodopjanovas sakė, kad dvasininkams nedraudžiama turėti turto.
„Kunigas – tai ne vienuolis, duodantis neturto įžadą“, – paaiškino jis.
Sutikęs, kad kunigo gyvenimas turi atitikti moralės reikalavimus, vyskupas nesileido į diskusiją, iš kur klebonas gavo tokią krūvą pinigų. Jis dargi pasvarstė, kad daug kas paveldima, bet tikino nesidomėjęs S.Filipavičiaus turtų kilme.
Kodėl nesidomėjo? Į tai aukštas dvasininkas atsakė, kad nesidomėjo, ir tiek.
Neatsakė, ar suderinta
Vis dėlto vyskupas pripažino, kad pagal bažnytinę teisę klebonams neleidžiama ūkininkauti, nebent visa tai būtų suderinta su vyskupija.
Į klausimą, ar S.Filipavičius tokį leidimą gavo, vyskupas neatsakė.
„Pats tik 3 metus vyskupauju, apie tai nebuvau informuotas“, – tik patikino aukštas pareigas einantis dvasininkas.
Pasidomėjome, kaip čia nutiko, kad S.Filipavičius Troškūnuose klebonauja beveik 30 metų, juk dvasininkai nepratinami prie patogaus, sėslaus gyvenimo, dažnai keliami iš vienos parapijos į kitą. Vyskupas vėlgi teigė negalintis į tai atsakyti, nes ir pats neseniai vyskupauja. Tačiau pridūrė, kad tai joks išimtinis atvejis, nes yra atvejų, kai vienoje vietoje kunigai prabūna ir dar ilgiau – net po 45 metus.
Nemaišyti dviejų dalykų
Aukštas dvasininkas siūlė nemaišyti dviejų dalykų.
Tikinčiųjų aukos ir rinkliavos, kurias per Mišias sekmadieniais atlieka kunigai, yra registruojamos specialiose bažnytinėse knygose.
„O kitos aukos, gaunamos už krikštijimą ar sutuokimą, skiriamos kunigo pragyvenimui ir nėra registruojamos. Tokia nustatyta vidinė tvarka“, – paaiškino vyskupas.
Paklaustas, ar klebonas skolino ir pajamas iš aukų, liudytojas tikino nežinąs.
Nors klebonas teisiamas, tačiau nedraudžiama jam eiti bažnytinių pareigų. Tik teismui priėmus sprendimą, bus sprendžiama, ką daryti toliau dėl jo tarnystės.
Vyskupas taip ir nepasakė, kas lauktų S.Filipavičiaus, jei jis bus pripažintas teismo kaltu.
Jis kalbėjęsis su klebonu, tačiau apie ką – neatskleidė.
Ūkininkas – tiki todėl, kad norėjo išmokų
Teisme klebono gynybos prašymu liudijo šalyje žinomas auditorius, „Auditoriaus konsultacijų“ atstovas Artūras Kapitanovas.
Auditorius teigė susipažinęs tiek su parapijos, tiek su klebono finansine veikla.
Prieš posėdį jis korespondentui ironizavo, kad pagal klebonui pateiktus kaltinimus kone pusę šalies verslininkų reikėtų kaltinti tuo pačiu.
„Kaltinimas, kad negalima skolinti asmeninių pinigų be palūkanų, yra visiška nesąmonė“, – tvirtino jis.
S.Filipavičius ūkininku tapęs tik todėl, kad turi daug žemės ir, norėdamas gauti europines išmokas, turi nušienauti ją. Be to, dvasininkas žemę nuomoja ir už tai gauna pajamų.
Keistai auditoriui skamba ir prokurorų kaltinimas, kad esą renkant bažnytines aukas reikia išduoti kasos pajamų orderį. Jis ironizavo, kad tuomet visus šalies kunigus irgi tektų „pasodinti“.
„Juk įstatyme aiškiai pasakyta, kad tokios pajamos nedeklaruojamos ir neapmokestinamos“, – rėžė A.Kapitanovas.
Galėjo sukaupti tiek pinigų
Auditoriaus manymu, iš piršto laužtas kaltinimas ir dėl pinigų skolinimo. Jo manymu, tokiu atveju reiktų įrodyti versliškumą.
„Koks čia versliškumas, jei paskolinęs pinigus žmogus gauna 0,2 procento metinių palūkanų?“ – retoriškai klausė A.Kapitanovas.
Be to, auditorius atkreipė dėmesį į tai, kad klebonas pinigų skolino tik pažįstamiems žmonėms. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų viešai skelbęsis apie skolinimą.
A.Kapitanovas pabrėžė, kad tiek už žemės nuomą gautas pajamas ir išmokas, tiek palūkanas klebonas deklaravo, mokesčių inspekcija jam pretenzijų neturi.
Paklausus, o kaipgi su puse milijono eurų, iš kur dvasininkas gavo tokią krūvą pinigų, auditorius patikino, kad matė klebono deklaracijas. Jo įsitikinimu, dvasininkas galėjo tiek pinigų turėti.
Tačiau kokiais būdais dvasininkas susikrovė milžiniškus turtus, ir jis neatskleidė.
A.Kapitanovas tik pastebėjo, kad niekas neįvertino to fakto, jog dalis paskolintų pinigų buvo grąžinti ir vėl perskolinti. Esą todėl neverta šnekėti apie pusės milijono eurų sumą.
Patvirtino, kad skolinosi amžinatilsį vyras
Prieš teismą stojusi liudytoja patvirtino, kad jos dabar jau amžinatilsį vyras iš klebono skolinosi pinigų. Suma siekusi apie 2 tūkst. eurų.
Nors pinigai buvę pervesti į moters sąskaitą, ji tikino nežinanti, ar vyras vėliau atsiskaitė su savo kreditoriumi.
Liudytoja teigė, kad iki šiol klebono nematė ir jo nepažįsta.
Ne kartą rašėme, kad Sąjūdžio veikloje Panevėžyje pagarsėjusį Troškūnų kleboną į teisiamųjų suolą atvedė prieš kelerius metus skolinti pinigai.
Turima duomenų, kad klebonas ne tik teikė dvasines paslaugas, bet ir turėjo įregistravęs savo ūkį. Taip pat jis skolino žmonėms pinigus už palūkanas ir be jų.
Tyrimo metu buvo nustatyta beveik 40 pinigų skolinimo atvejų.
Prokuroras nurodė, kad paskolų buvo suteikta už daugiau nei pusę milijono eurų. Manoma, kad dvasininkas iš šios veiklos gavo ne mažiau kaip 13,8 tūkst. eurų pajamų.
Galimai nešvarūs klebono darbai išaiškėjo mokesčių inspektoriams tikrinant dabar jau bankrutavusią Kauno bendrovę „Preztižas“, prekiavusią drabužiais. Vienu iš akcininkų trumpą laiką buvo S.Filipavičius.
Įtarimų sukėlė nemenkos pinigų įplaukos iš Anykščių rajone įsikūrusios parapijos.
Keliolika tūkstančių eurų bendrovei buvo paskolinusi parapija, o kita ėję iš asmeninių klebono santaupų.
