Kauno apygardos teismas dar 2016 metų lapkritį pripažino J.Kazlauską kaltu dėl svetimo turto pasisavinimo ir įpareigojo jį atlyginti Kauno rajone gyvenusio 67 metų Jono Mitkaus dukterėčiai Ritai Kaušienei 251 tūkst. eurų dydžio žalą. Dvasininkui skirta lygtinė 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Daugiau nei prieš dešimtmetį mirus J.Mitkaus motinai, kukliai gyvenęs vyras paveldėjo didelį turtą – 13 hektarų žemės ir pustrečio hektaro miško. Gavęs pensininko įgaliojimą, J.Kazlauskas pardavė jo žemę privačiai bendrovei už 1 mln. 24 tūkst. litų (296,5 tūkst. eurų). Paveldėtojas liko it musę kandęs – pinigai atsidūrė kunigo sąskaitoje.
Įsigijo naują butą
Dalį pinigų J.Kazlauskas pensininkui grąžino. Dvasininkas žadėjo rūpintis J.Mitkumi, tačiau jis liko gyventi sename savo namelyje.
Kunigas tam tikras pasisavintas sumas skolino pažįstamam verslininkui, kuris užsiėmė statybomis. J.kKazlauskas įsigijo trijų aukštų kotedžą Kauno Fredos rajone, kurį statė šio verslininko įmonė.
2010 metų balandį J.Mitkus buvo rastas negyvas su smurto žymėmis ant kaklo netoli nuo savo namų esančiame tvenkinyje, kai jo dukterėčia dėl aferų kreipėsi į teisėsaugą. Nusikaltėliai nebuvo surasti.
Už sukčiavimą nuteistas J.Kazlauskas privalėjo atsiskaityti su R.Kaušiene, tačiau iki šiol jai nėra sumokėjęs nė euro.
Kadangi dvasininkas neatlygino žalos, Probacijos tarnyba kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti ir siųsti kunigą į kalėjimą.
Tikrins kunigo turtą
Antradienį buvo planuojama priimti sprendimą, tačiau teisėjas Virginijus Kalkauskas nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą ir surinkti duomenis apie J.Kazlausko pajamas iš Mokesčių inspekcijos, „Sodros“, kitų institucijų.
Bus patikrinta, kur išgaravo kunigo turtas po aferos, ar jis savo vardu turi nekilnojamojo turto, yra atsidaręs sąskaitas bankuose, kokias gauna pajamas. Teisme bus apklausta ir nukentėjusioji R.Kaušienė.
Tokiu būdu norima patikrinti, ar kunigas piktybiškai nesiekia išvengti žalos atlyginimo. Taip pat bus aiškinamasi, ar jis stengėsi atsiskaityti, intensyviai ieškojo darbo.
Dvasininkas, į kurio sąskaitą įplaukė didelės sumos, tikina lėšų neturintis. Vykdydamas veiklą, susijusią su sielovada, jis esą negauna jokių pajamų.
J.Kazlauskas tvirtino, jog kreipėsi į Užimtumo tarnybą, tačiau darbas, atitinkantis jo pašaukimą, nebuvo pasiūlytas. Tiesa, dvasininkas nepateikė įrodymų, kad lankėsi šioje tarnyboje.
Kauno prokurorė Renata Oželienė klausė J.Kazlausko, ar jis ieškojo kokio nors darbo, o galbūt jam, žmogui, susijusiam su sielovada, tai daryti yra draudžiama?
„Paaiškėjo, kad jis to nežinojo ir neieškojo, kur galėtų įsidarbinti“, – tvirtino prokurorė.
Siūlė prakeikti tyrėją
Buvęs pakaunės Tabariškių ir Griškabūdžio (Šakių r.) parapijų klebonas J.Kazlauskas šiuo metu nėra priskirtas atskirai parapijai, bet nurodoma, kad jis priklauso Vilkaviškio vyskupijai.
Sukčiavimo byloje buvo nuteisti ir kunigo bendrininkai – mišių patarnautojas 28 metų Karolis Šventoraitis ir Poderiškių kaimo (Kauno r.) gyventojas Julius Ulevičius, kuriems skirtos atitinkamos pustrečių ir dviejų metų lygtinės laisvės atėmimo bausmės.
Savo kaltę neigęs J.Kazlauskas prokurorę Ritą Poškienę išvadino melage, o viename savo laiškų, adresuotame Karlučiui (greičiausiai K.Šventoraičiui) siūlė prakeikti policijos tyrėją, jos vaikus ir vaikaičius: „Kad jie nematytų saulės šviesos, sirgtų ir kankintųsi“.
Išaiškėjo, kad kunigas lankydavosi pas ekstrasensus – laiške minėjo aiškiaregės Litos ir būrėjos Odilijos vardus.
